Visos naujienos

Per Lietuvą ima ristis Coder Dojo, pasaulinės iniciatyvos, mokančios vaikus programuoti, banga

Sausio 23 d. Panevėžio aps. G. Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje, prasidėjo pasaulyje išpopuliarėjęs bendruomeninis technologinio švietimo projektas Coder Dojo Lietuva. Projekto organizatoriai – skaitmeninius verslus praktiškai pažįstantis europarlamentaras Antanas Guoga ir renginio #SWITCH! komanda – 2016 m. surengs 50 programavimo užsiėmimų vaikams ir jaunimui visoje Lietuvoje.
Coder Dojo Lietuva ambasadoriai, palaikantys idėją nuo ankstyvo amžiaus vaikaus supažindinti su technologijomis -  EP narys A. Guoga, aktorė Beata Tiškevič-Hasanova, sėkmingiausio Lietuvos startuolio „Vinted“ įkūrėja Milda Mitkutė. Pastarųjų drąsių ir idėjų kupinų moterų palaikymas projektui – žinia, kad programavimas gali būti įdomus ir mergaitėms, kad tai kūrybiška veikla, kur smagus laiko praleidimas derinamas su praktini žinių įgijimu. Idėją palaiko ir iniciatyva „Bibliotekos pažangai“, nes būtent bibliotekos visoje šalyje taps Coder Dojo Lietuva „namais“.
„Noriu, kad Lietuvos vaikai ir jų tėvai nebijotų technologijų ir smagioje aplinkoje mokytųsi jas išnaudoti ateities karjerai. Jau dabar aišku, kad ateities darbo rinkai turime ruošti technologijas išmanančius specialistus. Būtent ši sritis taps pagrindiniu ekonomikų varikliu visame pasaulyje. Jei norime klestinčios Lietuvos, privalome jau dabar rūpintis ateities profesionalų, kurie šiandien dar sėdi mokyklos suoluose, skaitmeniniu raštingumu - gebėjimu programuoti“, - sako tarptautinio Coder Dojo judėjimo ambasadorius Lietuvoje A. Guoga.
Coder Dojo - bendruomeniniu savanorystės pagrindu sukurti programavimo pradmenų mokymo klubai 7 – 17 m. vaikams ir jaunimui. Coder Dojo (www.coderdojo.com) skatina mokytis programuoti, kurti tinklapius, žaidimus ir kitais įdomiais metodais sužinoti daugiau apie technologijų pasaulį ir galbūt su tuo susieti savo profesinę ateitį. Šiuo metu 57 šalyse veikia apie 700 Coder Dojo klubų, kurie yra surengę tūkstančius renginių. Vaikai, atėję į užsiėmimus, bus mokomi, kaip sukurti pirmąją interneto svetainę. Jiems padėti pasirengę Lietuvos IT įmonėse dirbantys programavimo profesionalai - Coder Dojo Lietuva mentoriai.
„Į užsiėmimą Panevėžyje vos per kelias dienas užsiregistravo beveik 250 vaikų. Visų norinčių į pirmąjį užsiėmimą priimti nesugebėsime, važiuosime į Panevėžį dar kelis kartus. Akivaizdu, kad vaikai labai atviri techninėms žinioms. Mūsų visų pareiga – užtikrinti galimybę jaunajai kartai siekti jai įdomių ir inovatyvių žinių“, - sako Coder Dojo Lietuva projekto vadovė Ada Jonušė. Jos teigimu, bendruomeniniu savanorystės principu pagrįsto Coder Dojo suteikiama metodinė medžiaga ir administracinė parama gali tapti vienu iš ramsčių Lietuvos regionuose kurtis nuolatiniams programavimo mokymo klubams. „Į Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekas važiuojame su parodomąja programavimo pagrindų pamoka. Esame pasirengę įdėti pastangų, skatinimo priemonių, metodinės pagalbos, kad įsikurtų kuo daugiau nuolat vaikus programuoti mokančių klubų,“ – teigia A. Jonušė.
Ieva Paulauskienė
EP nario Antano Guogos patarėja

Pareigūnai rado garaže laikytas cigaretes

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus ir Viešosios policijos skyriaus pareigūnai, tikrindami gautą informaciją dėl akcizais apmokestinamų prekių laikymo, sausio 19 d. Jurbarkų k. Vyturio g. esančiame  garaže, kuris priklauso pil. L. K., gim. 1975 m.,  aptiko  500 pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 890 cigarečių „Winston“  su Rusijos Federacijos banderolėmis. Cigarečių vertė 3830 eurų.
Dėl šio administracinio teisės pažeidimo  pradėta administracinė teisena pagal LR ATPK 163² straipsnio 3 dalį „Akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką“.
Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK informacija

Pareigūnai tai darė ne dėl „ačiū“

 Lietuvos policijos Fb paskyroje sulaukėme tokio laiško: „Sveiki, skaitau žmonių gražius žodžius apie jus ir jūsų darbus, tad negaliu pati neaprašyti šiandieną matyto policininkų poelgio. Jurbarke, jei gerai mačiau ekipažo mašinos numeri, jis buvo M5080, vienoje sankryžoje jie sustojo prie senyvos moters, einančios su vaikštyne, ir ja pasisodino į automobilį, ilgokai užtruko, kol sėkmingai įdėjo vaikštynę į mašiną ir pavežė senyvą moteriškę iki namų. Man tai atrodo tikrai labai kilnus poelgis, tai jau ne darbas, o žmogiškumas. Ačiū, kad darote gerus darbus!“
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išsiaiškino, kurie pareigūnai taip maloniai nustebino praeivę Jurbarke. Tai Jurbarko PK Kriminalinės policijos tyrėjai Mindaugas Rašimas ir Rimvydas Klimaitis.  Paprašius prisiminti, kodėl jiems kilo mintis pavėžėti močiutę iki namų, vaikinai papasakojo, kad jau buvo tamsu, kai garbaus amžiaus (apie 80-ies) moteris ėjo per gatvę su vaikštyne, ant jos buvo dar ir krepšys su pirkiniais. Pro šalį važiavę pareigūnai sustojo ir paklausė, ar nereikia pagalbos. Moteris su džiaugsmu priėmė pareigūnų pasiūlymą pavėžėti ją iki namų. „Tai buvo netoli, apie pusė kilometro“,- nesureikšmina savo poelgio pareigūnai. Tačiau senam sunkiai vaikštančiam žmogui slidžiame kelyje ir pusė kilometro – didelis jėgų išbandymas.  Didžiuojamės jumis, vaikinai! Marijampolės apskr. VPK informacija

„Kad gripas būtų nebaisus“

Sausio 19 dieną Jurbarko raj. Girdžių pagrindinės mokyklos mažieji po pamokų rinkosi į visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, surengtą mokymą apie, skruzdėliuką  Anicetą, kuris žinojo , kaip apsisaugoti nuo gripo. Šios paskaitėlės dėka visi vaikučiai prisiminė, kaip taisyklingai plautis rankas, ką valgyti kai būna šalta, kaip rengtis šalčių  metu ir kaip čiaudėti neturint nosinaitės. Mokiniai pasikartojo  visus apsisaugojimo būdus. Atliko praktines užduotis.
Vyresniųjų klasių mokiniai išklausė paskaitą apie asmens higieną, kurios tikslas-supažindinti ir gilinti žinias, apie asmens higienos priemones, jų naudojimosi taisyklėmis ir reikalavimais.
                                     
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
                                                            Danutė Kriščiūnienė

XII-asis sveikatingumo bėgimas Jurbarko miesto gatvėmis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti

PATVIRTINTA
Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto
centro direktoriaus 2016 m. sausio 22 d.
įsakymu Nr.VĮ-9
XII-OJO SVEIKATINGUMO BĖGIMO JURBARKO MIESTO GATVĖMIS, SKIRTO LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENAI PAMINĖTI, NUOSTATAI
I.                   Tikslas ir uždaviniai
Propaguoti bėgimo sportą, sveiką gyvenimo būdą.
Tęsti bėgimo Jurbarko miesto gatvėmis, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, tradicijas.
II.                Vadovavimas renginiui
Varžybas organizuoja Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centras, tel. (8 447) 72536
Varžybų vyr. teisėjas Kęstutis Švedas, tel. 8 674 03663
III.             Laikas ir vieta
Bėgimas vyks 2016 m. vasario 16 d.
Startas - 13.05 val. Jurbarko rajono savivaldybės aikštėje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 96), toliau Dariaus ir Girėno, Lauko, Gedimino, Žemaitės, Kęstučio, Algirdo, Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno gatvėmis.
Distancijos ilgis - 3 km.
Finišas – Jurbarko rajono savivaldybės aikštėje.
IV.             Dalyviai
Bėgime gali dalyvauti visų BUM mokiniai, kiti rajono gyventojai bei svečiai.
Bėgikai skirstomi į 3 amžiaus grupes:15 m. ir jaunesni (berniukai, mergaitės),
16 m. – 20 m. (jaunuoliai, jaunuolės),
21 m. – ir vyresni (vyrai, moterys).
V.                Registracija
Dalyvių registracija vyks Jurbarko rajono savivaldybės aikštėje nuo 12.00 iki 12.50 val. (Dariaus ir Girėno g. 96, Jurbarkas).
VI.             Apdovanojimas
Visose amžiaus grupėse nugalėtojai ir prizininkai apdovanojami Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro medaliais. Visi bėgimo dalyviai – atminimo gairelėmis.
                                          
PRITARTA
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos
Švietimo skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 26 d.
Įsakymu Nr. ŠS 6-31

Kokios profesijos atstovai labiausiai kenčia nuo sąnarių skausmo?

Oficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 90 proc. visų planetos gyventojų yra patyrę nugaros, juosmens, kaklo skausmus, o iš jų bent 60 proc. šiuos nemalonius pojūčius jautė ne kartą arba nuolat. Gydytojai reumatologai įspėja, kad labai dažnai skausmo priežastimi tampa profesija. Jeigu 8–12 valandų žmonės dirba vien stovėdami arba atvirkščiai – sėdėdami, didelė tikimybė, kad tai pakenks laikysenai bei turės neigiamą poveikį nugaros, kelių ar pečių sąnariams. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, rekomenduojami įvairūs fiziniai pratimai ir poilsio būdai.
„Labiausiai sąnariams kenkia nuolatinės fizinės apkrovos reikalaujantis darbas. Fabriko darbuotojai, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia stovėdami, itin dažnai skundžiasi stambiųjų sąnarių skausmu, kenčia ir nuolatos judinami riešai bei alkūnės. Profesionalūs sportininkai taip pat patenka į rizikos grupę – jų patiriamos traumos daro didžiulę įtaką įvairioms sąnarių problemoms ir skausmui. Atsakingai mankštintis – privalu, lengvas fizinis krūvis pagerina sausgyslių skaidulų elastingumą ir judesio amplitudę“, – teigia gydytoja reumatologė Jūratė Eidžiūnienė.
Žmonės, kuriems darbo metu tenka stovėti, grįžę namo dažnai nenori net pagalvoti apie mankštą ir renkasi pasyvų poilsį. Gydytoja sutinka, kad ištiesti kojas ir atsipūsti – būtina, tačiau poilsis priešais televizorių neturėtų tapti vienintele vakaro veikla. Kad ir kaip sunku prisiversti, vis dėlto reikėtų skirti laiko mankštai, kad būtų išjudintos nejudriosios kūno vietos, pavyzdžiui, viršutinė kūno dalis, stuburas. Beje, net ir išsiilgtas poilsis ant sofos turėtų būti taisyklingas – sėdėti ar prigulti reikėtų tiesiai. Jeigu kaklo ar stuburo padėtis pasukta, ilgainiui gali atsirasti skausmas ir tose srityse.
Pasak gydytojos, sunerimti derėtų ir kitų profesijų atstovams – buhalteriams, programuotojams, bankininkams – visiems, kurie darbo valandas praleidžia sėdėdami priešais kompiuterio ekraną. Šie darbuotojai dažniausiai kenčia nuo stuburo sąnarių problemų, ne mažesnė apkrova tenka ir riešams bei alkūnėms. Tolimųjų reisų vairuotojai, paklausti, kuo skundžiasi, taip pat dažnai įvardins stuburo, pečių bei alkūnių sąnarių maudimą. Anot gyd. J. Eidžiūnienės, jeigu minėtų profesijų atstovai sėdėtų taisyklingai, tai yra, ne visiškai tiesiai, bet šiek tiek išlenkę stuburą atgal, galvą ir pečius laikydami tiesiai, alkūnes ant stalo sulenkę stačiu kampu, nusiskundimų dėl skausmo nebūtų tiek daug. Ne mažiau svarbus ir poilsis – dirbantiems sėdimą darbą patariama daugiau judėti, nepamiršti tempimo pratimų. Pietų pertraukos metu rekomenduojama bent 15–20 minučių pasivaikščioti, jeigu įmanoma – į darbą ir iš jo keliauti pėsčiomis.
Gyd. J. Eidžiūnienė sako, kad sveikatai kenkia abu kraštutinumai – tiek visa darbo diena stovint, tiek ir sėdint, mat žmogui svarbu tinkamai suderinti fizinę apkrovą su poilsiu. Nesvarbu, kur ir kokį darbą dirbate – įstatymuose numatytos trumpos pertraukėlės poilsiui, kurias derėtų išnaudoti lengvoms mankštoms: pavaikščiokite, atlikite raumenų tempimo pratimus, pasukiokite liemenį, pečius, riešus, jeigu įmanoma – išeikite įkvėpti gryno oro. Po varginančios darbo dienos pajutus nežymų maudimą sąnariuose, gydytoja siūlo griebtis ne vaistų, o įsiklausyti į organizmo signalus. Skaudamas vietas galima patepti sąnariams skirtu geliu, kuris ne tik malšintų nemalonius pojūčius, bet ir mažintų sąnarių trintį, gerintų kremzlės kokybę bei sinovinį skystį. Ieškantiems veiksmingų ir sveikatai nekenksmingų priemonių, gyd. J. Eidžiūnienė pataria vaistinėje teirautis tokių, kurių sudėtyje būtų fosfolipidų – natūralių, žmogaus organizme esančių molekulių.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad osteoartritas ir kitos sąnarių ligos, anksčiau laikytos senatvinėmis, diagnozuojamos vis jaunesniems žmonėms. Taigi, sveikatos būkle svarbu rūpintis ne tada, kai jau susiduriama su pasikartojančiu skausmu, o situaciją stebėti nuolatos. Pajutus, kad nemalonūs pojūčiai nepranyksta, rekomenduojama apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs tinkamą gydymą ar nukreips pas specialistus.
Kontaktai žiniasklaidai:


RsV agentūra „Ad verum“

Atvirų 2016 m. Jurbarko rajono salės futbolo pirmenybių III-ojo turo rezultatai

 Š. m. sausio 31 d. (sekmadienį) A.Giedraičio-Giedriaus gimnazijos sporto salėje sužaisti III-ojo turo susitikimai:
„LDK Kęstučio MPB“, Tauragė – „Mėgėjai“, Tauragė 9:3 (6:1)
Įvarčiai:
„LDK Kęstučio MPB“: Justinas Pučinskis – 3, Mindaugas Oškutis, Orintas Maželis po 2, Žygimantas Endriukaitis, Dovydas Bendžius po 1
„Mėgėjai“: Domantas Ignotas – 2, Romas Auškalnis – 1
„Ąžuolas“, Jurbarkas  – „Vulkanas“, Jurbarkas 4:5 (3:2)
Įvarčiai:
„Ąžuolas“: Lukas Gakas – 2, Gintautas Rudzevičius, Arūnas Girnevičius po 1.
„Vulkanas“: Eimantas Puidokas, Laurynas Kavaliauskas, Kęstutis Balčaitis, Lukas Bakšys, Arnoldas Eiza po 1
„Skirsnemunė“, Jurbarko r. – „LDK Kęstučio MPB“, Tauragė 3:8 (2:1)
Įvarčiai:
„Skirsnemunė“: Aivaras Telišauskas, Povilas Balilionis, Kęstutis Švedas po 1
„LDK Kęstučio MPB“: Dovydas Bendžius, Justinas Pučinskis po 4
„Seredžius“, Jurbarko r. – „Mėgėjai“, Tauragė 0:7 (0:5)
Įvarčiai:
„Mėgėjai“: Domantas Ignotas – 3, Deimantas Ilarionenkovas, Gytis Garbačiauskas, Dovydas Greinink, Romas Auškalnis po 1
„Imsrė“, Jurbarkas – „Gelgaudiškis“, Šakių r. 11:1 (4:1)
Įvarčiai:
„Imsrė“: Haroldas Butkus, Audrius Danielius po 3, Lukas Rudzevičius – 2, Laurynas Danielius, Mantas Murauskas, Matas Venslauskas po 1
Rezultatų lentelė po III turų:
Vieta

Komanda

Žaista

Pergalės

Lygiosios

Pralaimėjimai

Taškai

1.

Imsrė

3

3

0

0

9

2.

Vulkanas

3

3

0

1

6

3.

LDK Kęstučio MPB

3

2

0

1

6

4.

Mėgėjai

3

2

0

1

6

5.

Ąžuolas

3

1

1

1

4

6.

Skirsnemunė

3

1

0

2

3

7.

Gelgaudiškis

3

0

1

2

1

8.

Seredžius

3

0

0

3

0

Rezultatyviausi pirmenybių žaidėjai po III turų:
1.  Haroldas Butkus – 9 „Imsrė“
2.  Lukas Rudzevičius – 7 „Imsrė“
3.  Dovydas Bendžius – 7 „LDK Kęstučio MPB“
4.  Justinas Pučinskis – 7 „LDK Kęstučio MPB“
5.  Domantas Ignotas – 7 „Mėgėjai“
Salės futbolo pirmenybių IV-asis turas vyks š. m. vasario 6 d. (šeštadienį)
Susitinka:
11.30

Vulkanas

Imsrė

12.30

LDK Kęstučio MPB

Ąžuolas

13.30

Skirsnemunė

Mėgėjai

14.30

Gelgaudiškis

Seredžius

Nuobaudos:
Už raudonas korteles „Seredžiaus“ žaidėjas Eskenderas Askare, „Skirsnemunės“ žaidėjas Gražvydas Steponaitis praleidžia IV-ojo turo rungtynes.

Užgavėnės Klausučiuose

   Linksmos, su visomis tradicijomis Užgavėnės Klausučiuose vasario 9 d. kviečia klausutiškius visą dieną šėlti ir atsisveikinti su žiema.

Iki pavasario - liko mažiau nei mėnuo. Ar dar turime laiko paruošti „figūrą“?

Likus mažiau nei mėnesiui iki pirmosios pavasario dienos, daugelis suskumba rūpintis savo išvaizda. Parkuose ir stadionuose pastebime vis daugiau sportuojančių žmonių, norinčių pagražinti kūno formas. Tačiau, norint pasiekti gerų rezultatų, vien sporto nepakanka – būtina subalansuotai ir sveikai maitintis. Sportas ir tinkama mityba yra vienintelis kelias į tobulas formas, sako daugkartinis kultūrizmo varžybų prizininkas, sporto ir sveikatingumo treneris Aidas Grybauskas ir pataria, kokius produktus derėtų įtraukti į kasdienį racioną, norint pasiekti geriausių rezultatų.
Kiekvienais metais, artėjant vasaros sezonui, didelė dalis žmonių ypatingai susirūpina savo kūno formomis. Patarimų kaip maitintis ir sportuoti yra daugybė, tačiau nemaža dalis jų – drastiški, todėl ne tik nepadeda numesti svorio, bet gali ir pakenkti.  Kaip teigia A. Grybauskas, norint matyti teigiamus pokyčius, negalima imtis kardinalių priemonių: visų pirma derėtų sureguliuoti mitybą.
„Siekdami numesti svorio žmonės gana dažnai ima badauti arba atsisako daugybės organizmui reikalingų maisto medžiagų. Per dieną žmogus privalo valgyti bent jau 5 kartus, kas 3-4 val. Žinoma, negalima apkrauti organizmo didelėmis porcijomis, todėl reikėtų vadovautis taisykle – geriau dažniau, bet po mažiau“, – perspėjo treneris.
Pusryčiai – svarbiausias dienos maistas
Anot A. Grybausko, pusryčiai – svarbiausias dienos valgis, nes suteikia energijos visai dienai.
„Pusryčius valgyti privaloma, jie turėtų būti sotūs ir sudaryti apie 40 proc. dienos kalorijų normos. Pusryčiams galima valgyti avižinę košę, vaisius ar riešutus. Riešutuose ir džiovintuose vaisiuose yra baltymų bei gerųjų riebalų, kurių organizmui reikia. Tačiau juos derėtų vartoti saikingai, po vieną saujelę per dieną. Tam, kad nepadaugintumėte, patogu rinktis „1 go riešutų ir džiovintų vaisių mišinius, kuriuose subalansuotas reikiamas maistinių medžiagų kiekis. Priešpiečiams patartina rinktis lengvą maistą, tarkim, ryžių trapučius ar vaisius. Pietums reikėtų valgyti mėsą arba žuvį su ryžių, grikių ar salotų garnyru“, – sakė kultūristas.
Popiet sekantis užkandis turėtų būti lengvas – vaisius ar saujelė riešutų ir džiovintų vaisų.  Pavakariams vertėtų rinktis žuvį, tuną arba liesą mėsą, pavyzdžiui, vištieną ar kalakutieną. Taip pat svarbu nepamiršti vartoti pakankamai skysčių.
Valgyti po 18 val. ne tik galima, bet ir būtina
„Vienas iš populiariausių mitų apie svorio metimą – negalima valgyti po 18 valandos. Valgyti vakarienę ne tik galima, bet tiesiog būtina. Žinoma, reikėtų vengti riebaus, nesveiko maisto ar saldumynų. Tačiau liesa varškė, žuvis ar nedidelė porcija mėsos yra naudinga organizmui. Nepamirškite, jeigu pietums valgėte mėsą, vakarienei geriau rinktis žuvį: tuomet dienos racionas bus įvairesnis“, – teigė A. Grybauskas.
Pradėjus sportuoti svarbu nepersitempti
Sportas, kaip ir tinkama mityba, padeda ne tik numesti svorio, bet ir sutvirti kūną. Tačiau bene didžiausia klaida, kurią daro nemaža dalis pradedančių sportuoti – per didelis krūvis pirmųjų treniruočių metu. Ilgai nesportavusiam žmogui didelė fizinė apkrova gali sukelti nuovargį ir raumenų skausmus, todėl po pirmų intensyvių treniruočių gali dingti motyvacija. A. Grybauskas pataria organizmą prie fizinio krūvio pratinti po truputį.
 „Pratinti organzimą prie didesnio nei įprastai krūvio galima ne tik sporto salėje. Iš pradžių, ne daugiau kaip tris kartus per savaitę, galima pabėgioti ar pažaisti judrius žaidimus, tokius kaip krepšinis ar tinklinis. Tiems, kurie yra įpratę prie fizinio krūvio, galima sportuoti ir 5 kartus per savaitę. Tuomet treniruotes reikėtų pradėti nuo pratimų su svareliais ar svarmenimis, o užbaigti kardio pratimais“, – patarė A. Grybauskas.
Tiek sportuojant, tiek maitinantis labai svarbu jausti savo organizmą ir jo nealinti. Todėl griežtoms bado dietoms reikėtų sakyti tvirtą „ne“ ir rinktis subalansuotą mitybą ir sportą. Sportininkas neabejoja – sveika gyvensena ne tik padeda atsikratyti paplidomų kilogramų, bet ir pagerina savijautą.

Mitybos specialistas: proteinai būtini ne tik sportuojantiems

Baltymai, kitaip dar vadinami proteinais, sudaro maždaug 20 proc. kūno svorio, be to, trečdalis dienos kalorijų normos turi būti gaunama iš baltymų Nors proteinų nauda dažniausiai asocijuojasi su sportininkais, ši maiste ir papilduose esanti medžiaga būtina įvairiems organizmo atstatymo procesams. Vis dėlto, pasak mitybos specialistų, per didelis proteinų kiekis gali padaryti žalą kepenims, tad sportuojantiems ar besilaikantiems dietos derėtų nepamiršti, kad radikali mityba, kurioje dominuoja vienos rūšies maisto medžiagos nerekomenduojama.
„Proteinai atlieka raumenų auginimo ir jų atstatymo funkciją, – teigia mitybos specialistas Gediminas Čižauskas. – Vis dėlto, baltymais ir jų kiekiu organizme reikėtų domėtis ne tik profesionaliems sportininkams, mat šios medžiagos yra atsakingos ir už nagų, plaukų, odos, kaulų, įvairių organų augimą bei funkcijų palaikymą. Trūkstant proteinų, gali varginti nuovargis, išsivystyti anemija, sutrikti normali organizmo veikla. Deja, per didelis baltymų kiekis, ypač kai per mažai vartojama angliavandenių, gali lemti toksinų išsiskyrimą kepenyse.“ G. Čižauskas atkreipia dėmesį, kad, padvigubinus suvartojamų baltymų kiekį, jų teigiamas poveikis organizmui nepadidės, kaip kartais klaidingai galvojama.
Pasak mitybos specialistų, daugiausia proteinų aptinkama vištienoje, jautienoje, žuvyje, pieno produktuose, kai kuriuose vaisiuose ar daržovėse, kynvos (bolivinės balandos) kruopose, tačiau medžiaga pasiskirsčiusi nevienodai. Didžiausias baltymų kiekis aptinkamas vištienoje, daugumoje žuvų, ankštinėse daržovėse, graikiniuose bei lazdyno riešutuose. Kiek mažiau jų yra varškėje, kiaulienoje, kruopose, miltuose, ruginėje bei kvietinėje duonoje. Mažiausiai baltymų yra piene, kefyre, grietinėje, bulvėse, svieste, vaisiuose, uogose ir grybuose.
G. Čižausko teigimu, net ir nesportuojančiam žmogui gali būti naudingi taip vadinamieji baltyminiai kokteiliai – jie padeda tada, kai reikia greitesnio raumenų atstatymo po patirtų raumenų traumų. Gėrimo kartais prireikia ir vaikams, jeigu jų augimas sutrinka dėl per mažo suvartojamų baltymų kiekio. Specialistas sako, kad viena pagrindinių kokteilio sudedamųjų dalių – pieno išrūgų baltymas, kuris yra ne tik maiste, bet ir kūdikiams skirtuose mišinukuose, tad šio gėrimo baimintis nereikėtų. Vis dėlto, proteinų milteliai, skirti gėrimui, yra maisto papildas, kurį reikėtų vartoti pasitarus su specialistais, o pagrindiniu baltymų šaltiniu turėtų būti maistas.
Anot mitybos specialistų, baltyminio kokteilio gerti nebūtina, jei mityba tinkamai subalansuota, į dienos valgiaraštį įtraukiami įvairių maistinių medžiagų turintys produktai. Dienos maistas galėtų atrodyti taip: pusryčiams – graikiškas jogurtas, košė arba liesa varškė su šviežiais vaisiais, užkandžiui – sauja riešutų ir džiovintų vaisių, pietums – vištienos krūtinėlė arba žuvis su šviežiomis daržovėmis ir kruopų garnyru, pavakariams – obuolys. Vakarienė turėtų būti soti, tačiau neriebi. Rekomenduojama rinktis ankštines daržoves, liesą mėsą, kiaušinius ar salotas, patartina riboti vaisius bei miltinius patiekalus.
____________________________________________________________________________________________
Dietologų siūlomas subalansuotų pietų pavyzdys – vištienos kukuliai su kynvos kruopomis ir garuose virtomis žirnių ankštimis:
Keturioms porcijoms jums reikės: 500 g maltos vištienos, 250 g kynvos kruopų, 100 g žirnių ankščių, 1 raudonojo svogūno, 1 granato sėklų, 2 apelsinų, alyvuogių aliejaus, saujos šviežių mėtų ir petražolių, žiupsnelio maltų juodųjų pipirų ir druskos, saujos mėgstamų šviežių daržovių ar salotų.
Kynvos kruopas išvirkite ir nusunkite, žirnių ankštis apvirkite garuose. Maltą vištieną, susmulkintą svogūną, druską, pipirus išmaišykite ir suformuokite nedidelius kukuliukus. Apie 15–20 min. kepkite juos ant įkaitintos keptuvės, kol šie dailiai apskrus. Kynvos kruopas sumaišykite su žalumynais, granato sėklomis, apelsino skiltelėmis bei garuose virtomis ankštimis ir patiekite kaip garnyrą. Nepamirškite patiekalo pagardinti sauja susmulkintų pomidorų, paprikų ar kitų mėgstamų šviežių daržovių. Skanaus!
RsV agentūra „Ad verum“