Ketvirtadienis, 03 Birželis 2010 21:44
Ir vėl gegužis, ir vėl MOKYKLA žiedais pražydo. Susirinkote, dešimt metų mankštinę intelektą ir tobulinę sielą, įveikę kalną vadovėlinių tiesų, gebantys perbristi sūkuringas žinių upes, nebetelpantys šios mokyklos suoluose, pasiruošę įkopti į išsvajotą ir kiekvienam savą viršūnę.
Šiandien daugiaprasmių pajautų ir nuotaikų šventė – PASKUTINIO SKAMBUČIO DIENA. Dešimtokai truputį sutrikę, vis dar ieškantys savęs. Susikaupę, nes dar prieš akis laukia įrodymai, kad ne veltui mokykloje praleista daug gražiausių gyvenimo dienų.
Mokytojų širdys virpės... Niekaip neįmanoma ir per daugelį metų užsigrūdinti ATSISVEIKINTI su savo gyvenimo dalimi – mokiniais... Auklėtoja jums buvau trejus metus. Sakoma, kad auklėtojos atspindys – jos auklėtiniai. Turiu didelę viltį, kad tikrai nepasiklysite, išėję iš mūsų mokyklos
Nepermaldaujamas laikas suvėrė į ilgą vėrinį dienas lyg karoliukus, papuošė jas laimės ašarom ir mokinių šypsenom. Čia blankesni, čia žėrintys karolių akmenukai susirikiavo į metų virtinę. Laikas suskaičiavo dešimt metų ir šiandien pareiškia – metas žengti į kitą gyvenimo etapą.
Palikdami šią mokyklą, pamirškite visa, kas buvo blogo, visa, kas buvo ne taip, tegu keliauja į kasdienių mokyklinių nesusipratimų muziejų... Į kelionę pasiimkite sukauptas šviesias akimirkas, nuskaidrinančias protą ir sielą, įprasminančias gyvenimą.
Gero jums kelio!
10 klasės auklėtoja Rima Mikalkėnienė



