Jaunimo vasaros akademija Žemaitijoje

Pirmadienis, 21 Birželis 2010 08:39

Kartu mes galime daug

Birželio 8-10 dienomis Šventojoje vyko tradicinė, šiemet jau 5-oji, Jaunimo vasaros akademija. Susirinko keli šimtai jaunuolių iš visos Lietuvos, taip pat ir iš Jurbarko. Šiemet jurbarkiškių komanda buvo visiškai nauja, kadangi dauguma praėjusių metų akademikų dabar yra pernelyg užsiėmę brandos egzaminais. Antrus metus iš eilės Akademijoje dalyvavau tik aš – Danutė.

Taigi birželio 8-osios rytą su žmonių ir daiktų prigrūstu autobusėliu pajudėjom Šventosios link. Oras tą dieną nedžiugino – lietus, vėjas, šaltis – trumpai tariant, nieko gero. Tačiau tokios smulkmenos mūsų linksmai komandai nuotaikos nesugadino. Nemaloniai nustebinti buvome tik tada, kai atvykę į stovyklavietę pamatėme, jog Jurbarkas kartu su Telšiais ir Kretinga gyvena atskirai nuo visų kitų komandų. Negana to, šalia mūsų palapinių stovėjo ypatingos formos suoliukas, kuris taip pat sukėlė įdomių emocijų, tokių kaip juokas pro ašaras...

Įsikūrę, pasivaikščioję pajūriu, na, o po to dar valandėlę pamiegoję, galiausiai sulaukėme Akademijos atidarymo. Mūsų prisistatymo programa tikrai nebuvo įspūdinga, todėl šį kartą istorija apie ją nutylės... Po atidarymo laukė darbas grupėse. Kiekvienas galėjo pasirinkti grupę pagal savo pomėgius, polinkius arba tiesiog tos akimirkos nuotaiką. Jurbarkiečiai rinkosi šias:

1) „Pažink jūrą“ – Šventosios ruožo gelbėtojai supažindino jaunuolius su gelbėtojų darbu;

2) „Mes valdome kūną, o ne kūnas mus!“ – čia buvo galima išmėginti savo improvizacinius sugebėjimus;

3) „Asmeninių finansų valdymas. Kaip tapti milijonieriumi investuojant po 1 Lt per dieną?“ – turėjome galimybę susipažinti su pagrindinėmis gairėmis, kuriomis reikia vadovautis kelyje į finansinę laisvę;

4) „Bendravimas su žiniasklaida“ – šios grupės nariai darbavosi galvodami idėjas 2030-ųjų Lietuvai.

Ko išmokome, galite paklausti asmeniškai.

Baigus darbą grupėse, laukė naujai sužinotų dalykų pristatymas kitiems stovyklos dalyviams. Na, o po to buvo galima ir atsikvėpti – skaniai pavalgius saldžiai pamiegoti , smagiai pašokti ar tiesiog pabendrauti su naujais žmonėmis. Ir taip iki pat vidurnakčio, kol skambant Akademijos himnui buvo uždegtas Lietuvos jaunimo vienybės laužas.

Kita diena – sporto diena, todėl reikėjo šiek tiek pajudinti savo sustingusius kaulelius, nustoti tinginiaut ir energingai pasportuot. Daugumai pirmą kartą gyvenime teko žaisti krepšinį pajūryje ant smėlio, pliažinis futbolas basomis taip pat buvo šiokia tokia naujiena... Taiklumą buvo galima išmėginti žaidžiant smiginį, šoklumą – tinklinį, na, o tvirtumą – traukiant virvę (bet ne šiaip sau virvagalį, o milžinišką žvejybinio laivo virvę!). Kad ir kaip bebūtų gaila, jokiais sportiniais laimėjimais pasigirti negalime... Bet mes stengėmės, tikrai!

Svarbus Akademijos akcentas – talentų šou. Kadangi talentingiausia iš mūsų yra Iveta, tą vakarą ji ir pasirodė ant scenos, pakerėdama visus savo nuostabiu balsu...

Nors po talentų vakaro laukė griausminga ir smagi diskoteka, vis dėlto Akademijos dalyvius apniko išvykimo nuotaika... Tiesa, kitą rytą visi ėjome apžiūrėti netoliese esančios Žemaičių alkos, kur klausėmės įvairių pagoniškų pasakojimų. Vėliau ten pat buvo sukurtas laužas, į kurį kiekvienas norintis galėjo įmesti gintaro dulkių. Tai buvo auka už norų išsipildymą. Akademijos vedėjas Gintas paaukojo jų už tai, kad visi laimingai gyvuotume ir vėl susitiktume kitais metais.

Grįžusių į stovyklavietę laukė liūdniausia Akademijos dalis – uždarymas. Tačiau uždarę Akademiją ir susipakavę palapines traukti atgal į gimtinę neskubėjome. Nusprendėme pasimėgauti nuostabiu vasarišku oru ir keletą valandėlių tiesiog patysoti pajūryje. Sugrįžę namo gėrėte gėrėjomės nusvilusiais veidais ir paskrudusiais pečiais...

Danutė Matelytė