Baigėsi tarptautinė vaikų ir jaunimo vasaros stovykla Jurbarkas

Baigėsi tarptautinė vaikų ir jaunimo vasaros stovykla Jurbarkas – Laakdalis

Antradienis, 24 Rugpjūtis 2010 11:27

Rugpjūčio 8-14 d. vyko XIV-oji tarptautinė vaikų ir jaunimo vasaros stovykla Jurbarkas – Laakdal. Šiemet stovyklą organizuoti turėjo jurbarkiškiai. Ir suorganizavo tokią, kad dar dabar sunku susitaikyti, jog ji baigėsi... Bet apie viską nuo pradžių. Rugpjūčio 7-osios vakarą belgai pagaliau pasiekė Jurbarką. Visi dalyviai apsigyveno lietuvių šeimose ir vėl susitiko tiktai pirmadienio rytą Smalininkuose, kur jų laukė penkios turiningos, linksmos ir neužmirštamos dienos (bei naktys). Tiesa, prie 50-ies belgų prisijungė dar maždaug tiek lietuvių, plius nemažas būrys vyresniųjų vadovų, ir mūsų jau gerokai virš šimto...

1-oji diena buvo paskirta stovyklautojų susipažinimui su apylinkėmis. Buvome paskirstyti į 5 komandas ir nešini žemėlapiais ėjome į užduočių vietas. O užduotys buvo įvairios: ieškoti kamštelių pjuvenų dėžėje, lėkti ratais kaip išprotėjus ir šaukti „I am SUPERMEN“, susikonstruoti „kartingą“ ir dar daug kitų... Vakare – lietuvių pasirodymai bei diskoteka su daug šypsenų, juoko, gerų emocijų ir kruopele niekam neaktualaus nuovargio.

2-ąją dieną leidomės į kelionę „Žemyn upe“. Sėdome į baidares ir plaukėme plaukėme plaukėme... Visą dieną plaukėme nuo Vertimų kaimo iki pat Jurbarko. Grįžome į Smalininkus saulės nusvilintomis nosimis, pavargusiomis nuo irklavimo rankomis ir skaudančiomis nuo sėdėjimo nugaromis, bet negi kam nors tai rūpėjo, kai vakare laukė madų ir šukuosenų šou? Tikrai ne.

Trečiadienį išsiruošėme į žygį, kuriame mūsų laukė karinės užduotys. Prieš iškeliaujant, karate klubo nariai pravedė mums rytinę mankštą. Gyvenime nebūčiau pagalvojus, kad po trijų valandų miego, kai kiekviename žingsnyje kontroliuoju save, kad neužsnūsčiau, man dar reikės daryti atsispaudimus, pritūpimus, atlikinėti kažką panašaus į karate, bet, kaip matot, ši stovykla duoda įvairių patirčių. Po mankštos apie miegą nebuvo nė minties, mat dar laukė žygis su visais savo malonumais: šliaužimu per smėlį, bridimu per ledinį upelio vandenį ir t. t. Pailsėję po žygio tą dieną dar aplankėme senovinės technikos muziejų bei surengėme diskusiją, kurioje kalbėjomės apie belgų ir lietuvių stereotipus. Šis tas įdomaus: belgai dar prieš atvykstant į Lietuvą galvojo, kokios nuostabios mūsų merginos, o lietuviai, na gal tiksliau lietuvės, buvo įsitikinusios, kad belgai vaikinai – tikri gražuoliai. Spėjimai pasitvirtino. Tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės.

4-oji diena – kupina nuotykių. Pusdienis Lokės pėdoje, maudynės žaliame Kauno marių vandenyje, Akropolis... Grįžusių mūsų laukė belgų vakaras, tiksliau belgų naktis, mat jie surengė mums naktinį žaidimą su neblogu adrenalino prieskoniu. Tiesa, vaikščiodami po naktines Smalininkų apylinkes ir vis bijodami, kad iš krūmų neiššoktų kaukėti, mus pagauti pasiruošę belgai, turėjome progą pasigėrėti nuostabiu tos nakties dangumi – lijo žvaigždėmis.

Penktadienį istorija kartojasi: 2-3 valandos miego ir lekiame sportuoti! Susiskirstėme į mišrias belgų bei lietuvių komandas ir rungtyniavome žaisdami tinklinį, kvadratą, futbolą... Tiesa, žaidėme pagal kiek kitokias nei įprastai taisykles ir mūsų neišsimiegojusioms galvoms jas perprasti buvo kiek sudėtinga. Bet dėl to tik linksmiau! Po pietų buvo surengtos draugiškos varžybos tarp lietuvių ir belgų. Nors futbole belgų įveikti nepavyko, tačiau žaidžiant tinklinį ir traukiant virvę įrodėme, kad esame geresni.

Nenumaldomai priėjome tą vietą, kai turiu papasakoti apie liūdniausią stovyklos dalį – paskutinį, atsisveikinimo, vakarą. Skambėjo begalės padėkos vieni kitiems žodžių, daug šokome, dainavome, o pabaigoje, blyksinčių žaibų fone, simboliškai paleidome į dangų daugybę degančių žibintų. Graudi akimirka, bet nepalyginamai graudžiau buvo ryte, kai apsipylę ašaromis išlydėjome belgų autobusą į oro uostą. Stovykla baigėsi, liko tik geri prisiminimai. Ir devynios galybės nuotraukų.

Informacija ir nuotraukos www.jurta.lt