Savaitė Belgijoje

Ketvirtadienis, 30 Rugsėjis 2010 10:16

Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokykloje daug įdomios ir turiningos veiklos. Mokykla jau ne pirmus metus dalyvauja tarptautiniame Comenius projekte. Šį projektą pasirinkau, nes jis įdomus ir dalyvaujant jame galima apsilankyti kokioje nors šalyje. Aš ir mano klasės draugė Augustė pabuvojome Belgijoje, Antverpeno mieste. Pirmą kartą skridome lėktuvu ir matėme žemę iš aukštybių. Kelionė nuvargino, bet norėjosi kuo greičiau pakliūti į šeimą, kurioje teks gyventi penkias dienas.

Šeima, kuri tapo mūsų šeima penkioms dienoms, labai draugiška ir miela. Mūsų laikinoji mama buvo Goedale Depestel ir brolis Hansas. Pirmąjį vakarą mus pasitiko Goedale, Hansas, jo sesuo su savo vaikinu ir šunelis Locho. Visi buvo labai draugiški. Hansas mums aprodė namus ir padėjo nusinešti lagaminus į mūsų laikinuosius kambarius. Atvažiavome vėlai, todėl ilgai nesėdėjome kartu su jais. Rytą mus pažadino Goedale, kartu papusryčiavome ir ji mus nuvežė į mokyklą. Hansas lankė kitą mokyklą, todėl vienoms buvo šiek tiek nedrąsu. Po oficialiosios renginio dalies mus padalino į grupes. Su GPS vaikščiojome po Antverpeną ir atlikinėjome užduotis, kurių atsakymai buvo kitos mūsų užduoties vietos koordinatės. Pakeliui aplankėme Dievo Motinos katedrą. Tai viena didžiausių katedrų pasaulyje. Dar buvome Europos centre.

Kitą dieną mus vėl paskirstė į grupes. Grupėje buvau viena lietuvė, bet tai ne problema, su visais susikalbėjau angliškai. Mes vykome į sporto mokyklos parką. Tą dieną susidraugavau su daugeliu žmonių iš skirtingų šalių, bet daugiausia su belgais. Belgai, kurie buvo mano grupėje, tiesiog pamišę dėl futbolo. Visą kelią, kol ėjome, jie spardė futbolo kamuolį. Tą dieną buvo apdovanota šalis - projekto dalyvė, pagaminusi patį gražiausią projekto talismaną. Buvo labai smagu gauti futbolo kamuolį su Mišelio Platini autografu, nes geriausiu buvo pripažintas mūsų talismanas ,,Zuikis sportininkas“. Vakare Hansas mus nusivedė į miestą, aprodė aplinkines gatves ir įdomias vietas. Dar kartą įsitikinau, kad Belgija yra alaus šalis. Prie kiekvienos kavinės žmonės gurkšnojo alų. Niekas niekur neskubėjo, visų sutiktų žmonių veidus puošė šypsenos.

Kitą dieną grupėse kūrėme trumpus filmus. Vėl buvau viena lietuvė, bet savo grupėje pažinojau visus draugus iš ankstesnių dienų. Nufilmavę grįžome į mokyklą ir kompiuteriais turėjome apdoroti savo filmuotą medžiagą. Vakare vykome į koncertą. Prie sporto rūmų susitikome su kitais Comenius projekto dalyviais. Susirinko labai daug žmonių, nes koncertavo populiari Belgijos grupė. Šis koncertas ir lazerių šou paliko labai didelį įspūdį.

Paskutinę dieną plaukiojome laivu. Visi projekto dalyviai gavo atminimo dovanų, o šeimos, priėmusius gyventi mokinius, gavo po puikią rudeninių gėlių puokštę. Vakare paskutinį kartą susėdome prie vieno stalo su šeima: buvo ir liūdnoka, ir linksma. Savaitė prabėgo greitai. Sekmadienį, palikę lietaus merkiamą Belgiją, spėjome į Lietuvos ,,bobų vasarą“. Gera grįžti namo...

Tiems projekto dalyviams, kurie keliaus į Portugaliją ir Vokietiją, palinkėčiau visiškai nebijoti, nes nėra ko ten bijoti. Visi labai šilti ir draugiški. Dar palinkėčiau daug bendrauti ir nė vienos minutės nepraleisti veltui, nes laikas labai greitai prabėga. Gėrėkitės kiekvienu gražiu pamatytu vaizdu, nes gal pirmą ir paskutinį kartą esate toje vietoje. Nebijokite patys prieiti ir užkalbinti savo bendraamžių, nes kiekviena pažintis duoda ką nors naujo.

Aurita Labanauskaitė

Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos

10 klasės mokinė