Vienuoliktokai pakrikštyti

Penktadienis, 01 Spalis 2010 07:57

Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinėje mokykloje vyko tradicinis renginys – vienuoliktokų krikštynos. Net neabejoju, kad tam buvo ruoštasi gan ilgai. „Krikštatėviai“ galvojo, kaip mus deramai pakrikštyti, o mes psichologiškai ruošėmės būsimiems išbandymams. Šio renginio tema buvo „Kariuomenė“.

Penktadienio rytą susirinkome mūvėdami guminiais batais ir spėliodami, kas mūsų laukia. Susirinkę mokyklos foje sulaukėme dviejų dvyliktokių, apsirengusių kareiviškais drabužiais. Jos mus palydėjo į rūbinę, kur ir turėjo prasidėti išbandymai. Į po mokykla esantį rūsį buvo įleidžiama tik po vieną krikštinamąjį. Iš tiesų, buvo truputį nejauku, nes nežinojome, kas ten bus su mumis daroma. Čia įėjus mus pasitiko du dvyliktos klasės mokiniai, kurie tamsiais rūsio koridoriais nuvedė pas merginas, laukiančias su šalta grikių koše ir geriamais žuvų taukais. Mums reikėjo atsisėsti ant kėdės ir suvalgyti po kelis šaukštus košės bei šaukštą „vitaminų“. Vėliau buvome vedami į lauką daryti mankštos. Visa tai buvo pavadinta sveikatos patikrinimu, kuris būtinas norint patekti į kariuomenę. Per dieną dvyliktokai kelis kartus patikrino, ar niekas nenusivalė nuo kaktų užrašų „11“. Bet tai buvo tik smulkmenos, palyginus su tuo, kas mūsų laukė vakare.

Vakare mes visi buvome suskirstyti į poras. Surištomis kojomis poros turėjo patekti iki stadiono, kur laukė šliaužimas kisieliumi, vėliau smėliu. Kai visi krikštinamieji atliko šią užduotį, ėjome atlikti kitų išbandymų. Pavyzdžiui: šliaužti žole ir kuo greičiau nugabenti balionėlį, pripildytą vandens, iki finišo vietos. Kita užduotis buvo kuo greičiau iš vieno kibiro kisieliumi pripildyti kitą kibirą, naudojantis kempine arba semiant rankomis. Taip prasidėjo kisieliaus karas. Dar mums reikėjo bėgioti ir daryti mankštą, buvo ir daugiau užduočių. Pabaigoje suklaupę ant kelių prieš dvyliktokus ir pridėję ranką prie širdies prisiekėme daug įvairių dalykų, vienas iš jų - visada mylėti ir gerbti „krikštatėvius“. Pasižadėję tęsėti viską gavome krikšto liudijimus, įrodančius, kad mes jau tikri vienuoliktos klasės mokiniai.

Už suruoštą renginį turime dėkoti vyriausiems mūsų mokyklos mokiniams, o jie turėjo ne mažai vargo, nes mūsų dvigubai daugiau nei jų. Na, o dabar belieka laukti kitų metų, kai krikštatėviais būsime mes.

Iveta Baltrušaitytė,

Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla, 11a klasė