Raudonės miško bičiuliai išvykoje
Penktadienis, 12 Lapkritis 2010 11:08
Šis ruduo man išskirtinis, teko kaip ir tiems paukšteliams rudenį, išskristi į kitą mokyklą, o drauge ir kitiems Stakių mokyklos mokinukams. Mus svetingai pasitiko Raudonės pagrindinė mokykla, čia direktoriui pritarus, įsikūrė jaunųjų miško bičiulių būrelis ,,Ąžuoliukas“. Viskas buvo nauja – draugai, mokytojai, o kur geriau su visais susipažinsi, jei ne kelionėje. Tad mūsų būrelio vadovė kreipėsi į miško bičiulius globojančią Jurbarko miškų urėdijos koordinatorę Dalią Mačiežienę. Senai norėjosi apsilankyti Ventės Rage, tad ji tarpininkavo skiriant mums miškų urėdijos autobusiuką, kurį vairuoja ir nuolat mus į keliones veždavo vairuotojas Kęstas Naujokas. Valio, pavyko.
Tad nieko nelaukus ėmėme ruoštis kelionėn. Miško bičiulių būrelį lanko daugiausia priešmokyklinukai ir penktokai, tad aktyviausi ir išvyko. Diena pasitaikė saulėta, o žiedavimo stotyje pats darbo įkarštis, nes žiedavimas intensyviausiai vyksta spalio mėnesį, tad ir pamatyti tuo metu galima didžiausią paukščių įvairovę. Pirmiausia nuvykę pamatėme didžiulius tinklus, jų buvo daug – aplink visą žiedavimo stotį.
Kas mus pasitiko, ogi šios stoties vedėjas pats Leonas Jezerskis, kurioje jis dirba daugiau nei šešiasdešimt metų. Susipažinome, papasakojo stoties įkūrimo istoriją, bet laukėme ir nekantravome, kada parodys, kaip žieduoja paukščius. Paėmė dėžutę su tinkleliu viršuje, kad paukšteliai neišskristų ir nusivedė mus prie lauke ištiestų didžiulių tinklų, kuriuose skraidžiojo paukšteliai, įlindo vidun(mums šiukštu liepė ten nelįsti, o laukti už tinklų), prisigaudė paukštelių į dėžutę ir nusinešė juos registruoti, žieduoti. Mes pasileidome paskui, kad tik ko nepražiopsotume.
Kambaryje pilna žiedelių, jie visokių dydžių ir suverti ant vielutės, taip sužinojome, kad dideliems paukšteliams skirti dideli žiedai, na, o mažiems, maži. Paima paukštelį, apverčia aukštyn kojytėmis, uždeda žiedelį ir paleidžia į kitą dėžutę ir taip, kol visus sužieduoja, tuomet neša laukan ir juos paleidžia laisvėn, tada vėl eina prie tinklų su dėžute ir taip darbas prasideda iš naujo, įdomu. Tačiau labai norėjosi įlipti į švyturį, nueiti prie molo, tad atsisveikinome, tikėdamiesi kada nors ir vėl čia sugrįžti. Pasinaudoję vairuotojo gerumu užsukome ir į Rambyną. Nuo senų laikų jis apipintas legendomis, sako ten susirenka laumės ir raganos, nežinia, nepavyko jų pamatyti, bet užlipę ant Rambyno kalno gėrėjomės atsiveriančiu vaizdu. Puiki kelionė, jos metu geriau pažinome vieni kitus, susidraugavome.
Raudonės pagrindinės mokyklos 5 klasės jaunųjų miško bičiulių narė Viktorija Čelkytė
Komentuoti
