Pirmadienis, 15 Lapkritis 2010 14:30
Kai Vadžgirio pagrindinės mokyklos penktokai sustiprėjo, „iškentėjo“ adaptacinį laikotarpį, apsiprato su naujais mokytojais, sulaukė „rimtų“ krikšto apeigų. Senesniais laikais buvo manoma, kad kol vaikas nepakrikštytas, jis yra labai nesaugus, jį reikia saugoti. Todėl kad penktokams nekiltų pagundų nesimokyti, tingėti, praleidinėti pamokas ar sirgti, „krikštatėviai“ (Mokinių taryba) paskelbė, kad juos reikia kuo greičiau pakrikštyti.
Lapkričio 12 d. penktos klasės mokiniai ir jų auklėtoja Marina Vaitiekūnienė surištomis rankomis buvo atvesti į vestibiulį, kur vyko krikštynos. Pirmiausia krikšto vietoje penktokai gavo ,,antidepresantų, antivirusantų“. Mokykla vieta, kur mokomasi, o ne sergama, tad visi sąžiningai sukrimto po česnako skiltelę.
Tada krikštatėviai kiekvienam pagal išvaizdos ir charakterio savybes suteikė krikšto vardą, pvz., Kastytis baltalytis, Miegančioji gražuolė, Barbė, Bitė Maja, Untis, Murziukas, Viščiukas, Mauglis, Devyndarbė ir kt.
Kad gautų krikšto pažymėjimus, penktokai turėjo atlikti įvairias užduotis. Buvo tikrinami jų sportiniai, muzikiniai, protiniai bei meniniai sugebėjimai. Darė pritūpimus, šokinėjo ant vienos kojos, atsakinėjo į gudrius klausimus, suvaidino sceną iš pasakos ,,Vilkas ir septyni ožiukai“, kūrė auklėtojai šukuoseną. Už gerai atliktą užduotį ar teisingą atsakymą kiekvienas gavo po žalią taškiuką ant skruosto, o už neteisingą – raudoną.
Krikštynų kulminacija – priesaika, kurios žodžius kartojo ,,labai susikaupę“. Mokinukai prisiekė, kad ,,dievins mokyklą ir jos nuotrauką, kurios neturi”, ,,kai kiekvieną rytą eis ar važiuos į mokyklą, širdis nesitvers džiaugsmu ir šokinės kaip futbolo kamuolys per krepšinio rungtynes“, ,,gerai mokinsis ir visiems šypsosis” ir ,,gerbs visus mokyklos mokinius ir mokytojus, padės jiems skurde ir varge, kol paskutinis skambutis išskirs...” Prisiekė ir penktokų auklėtoja M. Vaitiekūnienė, kad tokius, o gal ir baisesnius išbandymus patirs penktokų įpėdiniai per savo krikštynas. Kiekvienas pasirašė po priesaikos žodžiais, suvalgė citrinos griežinėlį, kad tai būtų paskutinis kartas, kada jie raukosi šioje mokykloje.
Išbandymus išlaikę, pakrikštyti penktosios klasės mokiniai tapo pilnateisiais mūsų mokyklos bendruomenės nariais, gavo pažymėjimus, liudijančius, kad jie verti penktokų vardo.
Jei prieš renginį penktokėliai baiminosi, nežinodami, kas jų laukia, tai po jo visų veiduose švietė šypsenos.
Penktos klasės mokiniai dėkoja Mokinių tarybai, o ypač dešimtos klasės mokinėms Odetai, Mildai ir Neringai už linksmą šventę.
Julija Vaitiekūnaitė, 7 kl.
Vadžgirio pagrindinė mokykla
Komentarai