Penktadienis, 10 Gruodis 2010 13:25

MES VAIKIUKAI KODĖLČIUKAI,
GYVENAM DARŽELY.
VISKĄ NORIM SUŽINOTI,
ČIA VISIEMS MUMS GERA...
Kiekvieną dieną į ,,Kodėlčiukų‘‘ grupę susirenka 20 vaikučių: 11 berniukų ir 9 mergaitės. Suprantame, kaip svarbu tėveliams, vaikams, kad jie visi augtų sveiki, drąsūs, kad patys suprastų, ką reikia daryti, kaip elgtis, kad užaugtum sveikas, drąsus, draugiškas, savimi pasitikintis. Todėl šiemet visi kartu bandysime to siekti įgyvendindami grupės projektą ,,Sveikatos keliu – ženkime kartu‘‘.
Galvojame glaudžiau bendradarbiauti su grupės tėveliais. Ir neseniai į svečius pasikvietėme grupę lankančio Agniuko tėtį – ugniagesį. Vaikai labai laukė šio susitikimo, piešė piešinius, žadėjo dovanoti juos prisiminimui. Tėvelis pas vaikus atėjo nešinas visa ugniagesio ,,amunicija‘‘: apranga, šalmu, batais, specialiomis kaukėmis. Papasakojęs apie ugniagesio profesiją, apie jos reikalingumą. Apsirengė savo uniformą ir ,,tapo‘‘ ugniagesiu. Vaikai galėjo paliesti tikrą ugniagesį. Taip pat vaikai labai džiaugėsi galėdami pasimatuoti šalmą, užsidėti kaukę, diržą. Ugniagesys, kalbėdamas su vaikais, priminė, kad nuo pat mažens reikia būti drąsiu, stipriu, draugišku, jeigu užaugęs norėtum tapti šios profesijos atstovu. Jis norėjo susipažinti su visais vaikais, kartu pažaidė ,,Draugystės ratelį‘‘, kartu su vaikais ,,ieškojo‘‘ grupėje paslėpto žaislo, kartu padarė mankštelę. Taip pat leido vaikams,, pasijusti‘‘ drąsiais, ištvermingais, kopti kabančiomis kopėtėlėmis ir nukabinti ten kybantį daiktą . Vaikai buvo vienas už kitą drąsesni, palaikė vienas kitą, stengėsi būti draugiškais, mandagiais. Žodžiu – būti viena komanda. Ugniagesys atnešė ir padovanojo naują visų draugą – Meškį, kuris lankys visus vaikus , keliaus iš šeimos į šeimą, draugaus su visais ,,Kodėlčiukais‘‘.
Pažaidus, pakalbėjus vaikai pakvietė Agniuko tėtį kartu atsigerti arbatėlės ir atminčiai padovanojo savo visos grupės vaikučių nupieštą piešinėlį, pažadėjo ir sakėsi žinantys, ką reikia daryti, kad augtum sveikas, stiprus ir draugiškas...
Auklėtoja Vilma Rimkienė
Komentarai