Vaizduotės kelionė po Lietuvą

Pirmadienis, 21 Vasaris 2011 17:37

Lietuva – tai mažas mūsų kraštas

Su piliakalniais, miškais ir ežerais,

Su dainom skambiom ir drobių raštais,

Per laukus vingiuojančiais keliais.

Pradinių klasių mokinių vaizduotės kelionė skirta Valstybės dienai – vasario 16-ajai. Mums norisi žinoti, kaip lietuviai gyveno seniau, kaip gyvena dabar, o nukeliauti ir viską pamatyti neįmanoma. Todėl, pasitelkę vaizduotę, pabandėme nors akies krašteliu žvilgtelėti į atskirus regionus ir vieni kitiems papasakoti. Iš anksto pasiskirstėme regionais, surengėme atvirukų parodėlę, domėjomės tos vietovės papročiais, žmonių gyvenimo būdu, mokėmės dainų, šokių ir žaidimų, ruošėme pasirinkto krašto valgių.

Diena, skirta kultūrinei – pažintinei veiklai, prasidėjo kiekvieno regiono pristatymu. Štai pirmaklasiai, pasirinkę Suvalkiją, atpūškavo traukinuku su „garvežio mašinistu“ – savo mokytoja G. Butkuviene, o 2 ir 4 klasės mokiniai, padedami mokytojos V. Pesienės, linksmai dainuodami „Mėlynas autobusiukas, rieda slėniais ir kalvom, mėlynas autobusiukas lekia lekia tolumon“, keliavo po Aukštaitiją autobusiuku. Trečiokai kartu su mokytoja V. Ambrazaitiene, kaip tikri žemaičiai „atjojo žemaitukais“, o po Dzūkiją žvalgėmės visi drauge. Taip, linksmai klegėdami, ir leidomės į „kelionę“: sudarėme regionų žemėlapį ir susivienijome į draugišką Lietuvą, rokavomės žemaitiškaa ir aukštaitiškai... Patarlės, senoviški ar tarmiški žodžiai privertė pasukti galveles.

Demonstruojamas filmas sudomino kiekvieno regiono namų statybos, įsirengimo, kiemo tvarkymo ypatumais, papročiais... O kai prasidėjo kiekvieno regiono žaidimų pristatymas, kilo didelės linksmybės: šokome, trypėme ir polkutę, ir žemaičių „Prūsai, prūsai“, ir dzūkų „Oželį“, ir „Pjoviau šieną“ bei daug kitų... O po tokių linksmybių norėjosi užvalgyti, tai ir svečiavomės vieni pas kitus, vaišindamiesi žemaitišku kastiniu, aukštaitišku sūriu, dešromis, suvalkietiškais riestainiais... ir dar pagardindami dainomis.

Stabtelėjome aptarti nuveiktų dienos darbų, nes ryte gavę kelialapius juos pildėme, tai dabar dėliojome, kokia mūsų nuotaika, kur pabuvojome, ką matėme ir girdėjome, kas labiausiai patiko, kuo džiaugiamės ir su kokiais sunkumais susidūrėme. 2 – 4 klasės mokinukų ant kelialapio prilipinta šypsena parodė, kad jų klasė, nors ir negausi, geba pastebėti gražius ir prasmingus kelionės momentus. Pirmaklasiai savo aktyvumu parodė, kad jiems labai patiko šokiai ir rateliai, kurių mokė trečiokai. Todėl ir sukosi erdvioje salėje didelis džiaugsmingas būrys.

Nepajutome, kaip prabėgo visa diena. Atsisveikindami sustoję ratu ir susikabinę rankomis visi draugiškai dainavome: „Padainuosim mes sustoję, oi oi oi, kaip paukšteliai žaliam gojuj, oi oi oi“...

Pradinių klasių mokytoja Veronika Ambrazaitienė