Dešimt stovyklos „Aitvaras" dienų prabėgo kaip viena
Antradienis, 05 Liepa 2011 09:22
Birželio 16 - 30 dienoms Girdžių pagrindinėje mokykloje vyko Švedijos Kristianstado bendruomenės jau keliolika metų remiama stovykla „Aitvaras".
Stovykla truko 10 turiningų dienų - moksleiviai keliavo, aplankė naujas vietas, išbandė naujas pramogas, ilsėsis, sužinojo daug naujų dalykų, patyrė neišdildomų įspūdžių, mokėsi būti bendruomenės dalimi...
Pirmąją dieną stovyklautojų laukė NEŽINIA - KAS, KAIP, KUR... Tačiau pažįstami, bet su paslaptingomis šypsenomis, stovyklos vadovų-mokytojų veidai greitai išsklaidė nežinią ir nerimą - laukė pilna įspūdžių ir veiklos diena.
Sėkmingai išlaikiusius pirmąjį įšventinimą į stovyklautojus, kurį atliko I. Molčankinienė ir Z. Bilotienė, moksleivius pasveikino šios stovyklos vadovė L. Norkaitienė, mokyklos direktorė J. Pocienė ir ilgametė stovyklos vadovė N. Kairaitienė.
I. Molčankinienė mokiniams žaidimų forma padėjo sužinoti vieni kitų naujų, dar nežinomų charakterio bruožų, pomėgių, įpročių. Stovyklautojai patys kūrė stovyklos taisykles, kurių turės laikytis visi. Vaikai kartu su muzikos mokytoja O. Patašiene mokėsi stovyklos dainą ir Švedijos stovyklų himną. PagaI pateiktus rankraščius ieškojo piratų ir R. Mikalkėnienės paslėpto lobio. Skaniai ir sveikai pietavo jaukioje K.Mockaičio kavinėje. Su vadove Jolanta Pociene mokėsi naujų rankdarbių paslapčių, kurių rezultatą matysime pirmadienį.
Stovyklos vadovė
Liudmila Norkaitienė
Pirmos dienos stovyklautojų įspūdžiai
Birželio 16-tą dieną 20 vaikų rinkosi į mokyklą – jų laukė stovykla „Aitvaras". Į aktų salę mus leido po vieną. Mums buvo labai smalsu – o kas gi mūsų ten laukia? Aktų salėje stovyklautojų laukė didelė staigmena – vadovės - mokytojos mums surengė krikštynas! Jos turėjo nukirpti mums po plaukų sruogą ir prilipinti prie krikšto liudijimo, o mes turėjome įmerkti pirštą į dažus ir padėti savo pirštų antspaudą.
Kai visi buvome pakrikštyti ir tapome pilnateisiais stovyklautojais, žaidėme susipažinimo žaidimus ir kūrėme taisykles. Kai sukūrėme taisykles ir visi pasižadėjome jų laikytis, mokėmės dainuoti stovyklos dainą, Švedijos himną.
Vėliau mokytojos mums buvo parengusios dar vieną žaidimą. Visi vaikai buvo paskirstyti į 4 piratų grupeles. Kiekviena grupelė turėjome surasti 13 kortelių, kurios buvo išdėstytos visoje mokyklos teritorijoje. Suradę visas 13 kortelių, „iškasėme“ lobį – didelę dėžę saldainių.
Skaniai papietavę, grįžome atgal į mokyklą ir nuėjome į dailės kabinetą. Ten mokėmės velti vilną. Vėlimas nėra toks paprastas dalykas, kaip atrodo. Po to su specialiomis adatomis baksnojome vilną ir darėme formas. Pirmadienį pratęsime šį užsiėmimą ir kursime gražius papuošalus.
Diena buvo įspūdinga, nepakartojama. Nekantriai laukiame rytojaus – išvykos į Kauną ir Lokės pėdą.
Inga Žilinskaitė
5 klasės mokinė
Antroji stovyklos „Aitvaras" diena
Štai išaušo antroji stovyklos „Aitvaras" diena – vykome į ekskursiją į Zyplių dvarą, Kauno aviacijos muziejų ir „Lokės pėdą". Pirmiausia sustojome Zyplių dvare. Apžiūrėjome tautodailininkų ekspozicijas, įkurdintas suremontuotose ir sutvarkytose buvusiose dvaro arklidėse. Pats dvaras ir kiti jam priklausantys pastatai bei parkas yra šiuo metu remontuojami, tvarkomi. Susitikome patį dvaro atstatymo iniciatorių, menininką ir Lukšių miestelio seniūną Cikaną. Zyplių dvare dažnai vyksta įvairūs renginiai, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, kurių dalyviai dvarui dažnai dovanoja įvairių meno kūrinių.
Antrasis sustojimas Kauno aviacijos muziejuje. Pasitikęs darbuotojas, parodė ekspozicijas, įtaigiai papasakojo apie aviacijos raidą. Vėliau vaikai pažiūrėjo porą smagių filmukų apie aviaciją. O tada pasiūlė patiems „pabūti pilotais“ – išbandyti skrydžių treniruokliuos. Nors ir labai viliojančiai atrodė, tačiau ne visi išdrįso išbandyti treniruoklius.
Užkandę autobuse, keliaujame toliau. Štai ir „Lokės pėda". Pirmiausiai reikia išbandyti aukštį. Instruktoriai kiekvienam padeda pasiruošti kopimo įrangą. Kopimas trasomis, esančiomis vos ne pačiose medžių viršūnėse, prasideda nuo instruktažų ir mokymų. Karstytis vaikams labai patiko. Deja, perkūnas ir lietus privertė paskubomis bėgti po stogu. Pavargę, bet laimingi keliavome namo.
Jolanta Pocienė
mokytoja
Trečioji stovyklos „Aitvaras" diena
Šiandien stovyklavome Girdžiuose. Todėl pirmiausiai pakėlėme vėliavas - stovyklos, Lietuvos ir Švedijos. Paskui sveikinome gimtadienius švenčiančias - vadovę Onutę, Deimantę ir Raimondą - jos gavo daug balionų, širdučių, po dovanėlę ir, žinoma, buvo gimtadienio tortas su žvakutėmis.
Kartu su vadove Onute vaikai pasikartojo stovyklos dainą ir Švedijos stovyklautojų himną. Vėliau pasiskirstė į 2 grupes. Pirmoji grupė su mokytoju Linu ėjo tvarkyti apleistus Girdžių kapus, kita grupė su mokytoja Jolanta mokėsi vilnos vėlimo paslapčių. Po pietų grupelės apsikeitė.
Džiaugiamės stovyklautojų sukurtais papuošalais ir sutvarkytais kapais.
Liudmila Norkaitienė
Stovyklos vadovė
Ketvirtoji ir penktoji stovyklos „Aitvaras" dienos
Ketvirta ir penkta diena stovykloje - ypatingos, nes buvo su nakvyne Pašvenčio girininkijos poilsiavietėje. Vaikai su kuprinėmis, palapinėmis nekantriai laukė autobuso, ypač jaunesnieji stovyklautojai, nes jie pirmą kartą su draugais nakvos miške.
Bet apie viską iš eilės. Iš Girdžių pajudėjome Kalvelių girininkijos link. Ten mūsų laukė girininkė Irena Petrošienė, kuri buvo mūsų gidė Kalvelių miškuose. Girininkė parodė senąjį Kalvelių kaimą, labai senas kapinaites miške, buvusį Kazikėnų dvarą, Viešvilės žuvitakį, papasakojo daug įdomių istorijų. Pamokė kaip daryti herbariumus, kaip nustatyti medžių aukštį ir amžių. Visi išbandėme sakinti pušis, pasirinkome žemuogių.
Viešvilėje atsisveikinę su girininke, senuoju kareivių keliu per Karšuvos girią vykome į Viešvilės gamtinį rezervatą. Ten lietus pliaupė kaip iš kibiro. Rezervato darbuotojai Asta ir Vytautas Useliai, bei jų svečias iš Kauno - T. Ivanausko zoologijos muziejaus entomologijos skyriaus vedėjas Romas Ferenca papasakojo apie savo darbo ypatumus, rezervato išskirtinumą. Parodė drugelių, žvėrių iškamšų, kerpių, medžių grybų kolekcijas. Lietus merkė toliau, todėl suplanuota išvyka į raistą neįvyko.
Papietavę Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos valgykloje vykome į Pašvenčio girininkijos poilsiavietę – kurti palapinių miestelį. Pasistatę palapines, dar ne visai šlapi nuo lietaus, stovyklautojai su viltimi laukė mokytojo Lino ir maudynių užtvankoje.
Vakaras gamtoje buvo šiltas, saulėtas ir be lietaus. Kiekvienas stovyklautojas rado sau mielą užsiėmimą: vieni žaidė mokytojų Irenos M. ir Zitos parodytus naujus žaidimus, kiti spardė kamuolį, suposi ant sūpynių, kalbėjosi tarpusavyje, grožėjosi gamta, lakstė po mišką.
Naktis buvo vėsoka – vieni ilgai kalbėjosi palapinėse, kiti miegojo, tačiau ryte visi sukilo labai anksti. Mokytojos Liudmilos atvežta karšta arbata visus sušildė ir suteikė žvalumo. Prieš išvykdami, sutvarkėme poilsiavietę, kad kitiems taip pat būtų malonu atvykti į tvarkingą vietą. Visi būriu nuėjome į girininkiją padėkoti už svetingumą, už gražią poilsiavietę. Po pusryčių vykome į Smalininkų kartodromą. Daugelis stovyklautojų kartingus matė pirmą kartą. Instruktoriai padėjo užsisegti šalmus, kantriai aiškino kaip reikia vairuoti šias mašinytes. Vairuojant emocijos liejosi per kraštus! Po treniruočių, kai vaikai išbandė kartingus, išmoko juos valdyti, prasidėjo pačios tikriausios varžybos. Stovyklautojai varžėsi tarpusavyje – ir žinoma, kad visi norėjo laimėti! Labai nesinorėjo palikti kartodromo, nes skirtas laikas pralėkė akimirksniu.
Po skanių pietų važiavome į Smalininkų senovinės technikos muziejų. Mus pasitiko muziejaus įkūrėjas – Justinas Stonys. J. Stonys – vaikščiojanti enciklopedija su fenomenalia atmintimi. Jis pasakojo, rodė, klausinėjo vaikų – ar jie žino kam naudojami ekspozicijose esantys padargai, įrankiai. Visus eksponatus galima liesti, čiupinėti, atsisėsti ant sėdynės. Sužinoję daug naujo, pamatę daug senų nematytų įrenginių, atsisveikindami su svetingu muziejaus šeimininku J. Stoniu nusifotografavome bendrai nuotraukai.
Paskutinis išvykos objektas – Smalininkų vandens matavimo stotis, kuriai šiemet sukako 200 metų! Tai pirmoji įrengta prie Nemuno nuolat veikianti vandens matavimo stotis. Su mokytojos Vidos pasakojimu apžiūrėję vandens matavimo stotį, pavargę, bet pilni įspūdžių stovyklautojai grįžo į Girdžius – išsimiegoti, pailsėti, nes rytoj laukia vėl nauji patyrimai ir įspūdžiai.
Liudmila Norkaitienė
Stovyklos vadovė
Šeštoji stovyklos „Aitvaras" diena
Kiekviena diena Jurbarko rajono Girdžių pagrindinės mokyklos stovykloje „Aitvaras“ yra kitokia – savita ir nepakartojama, su įvairiausiais potyriais, naujai išmoktais dalykais, aplankytomis vietomis, patirtomis emocijos ir įspūdžiais.
Šeštoji stovyklautojų diena nebuvo išimtis! Išsimiegoję po išvykos su nakvyne, nešini maudymosi reikmenimis, vaikai rinkosi prie mokyklos. Mokykloje stovyklautojams vadovės įteikė Švedijos Kristianstado miesto švedų – lietuvių bendruomenėsdovanas. AČIŪ RĖMĖJAMS!
Pavėlavusieji, pagal stovyklautojų susitarimą, turėjo dainuoti. Kad duetui nebūtų liūdna vieniems dainuoti, jiems pritarė vadovės Irena M. ir Liudmila. Kartu su stovyklautojais vyko buvusi Mokytoja Valentina – mokiniai su džiaugsmu ją priėmė į visas klases. Mokinius lydėjo mokytojos-vadovės Zita ir Irena G.
Sulaukus visų stovyklautojų, autobusas riedėjo kaimyninio Šakių rajono link. Pirmiausia stovyklautojų laukė edukacinė pamoka Šakių baseine. Vaikai su didžiuliu džiaugsmu dalyvavo šiame užsiėmime - maudėsi, plaukiojo, taškėsi, kaitinosi... Užsiėmimas, kaip ir kartodrome pralėkė akimirksniu ir jį norėjosi pratęsti. Bet...
Bet... Stovyklautojų laukė – Gelgaudiškis! Gelgaudiškyje numatytos net kelios veiklos - ir ne vieniems, o su naujais pažystamais - mus pasitiko būrys vaikų ir jų mokytojos. Su ypatingu džiaugsmu į Gelgaudiškį vyko stovyklautoja Vida, nes ji čia yra gyvenusi, todėl šiandien buvo mūsų gidė. Girdžių ir Gelgaudiškio vaikai - visi kartu su dailės ir technologijų mokytoja Aldona Rimiene mokėsi įminti molio paslaptis – lipdė įvairiausias figūras, medalius. Vaikų sukurti dirbiniai dabar džiūsta natūraliai, vėliau bus iškaitinti specialioje krosnyje ir per stovyklos uždarymą galėsime pasidžiaugti jau gatavais darbeliais iš molio. Po rimto molio prakalbinimo užsiėmimo, visi kartu labai skaniai ir sočiai pietavome UAB „Gelgaudukė“ kavinukėje „Vakarų Užuovėja“. AČIŪ!
Girdžių ir Gelgaudiškio vaikų, kurie jau spėjo susidraugauti, dar laukė Gelgaudiškio pažintinis miško takas su paslaptimis ir užduotimis. Paslaptingu, efektingu, užduočių pilnu taku visus vaikus vedė ir paslaptis atskleidė kūno kultūros mokytoja Sidona Mikštienė.
Kaip ir kiekvieną stovyklos dieną su daugybe naujų įspūdžių, o šiandien dar ir su naujomis pažintimis, stovyklos „Aitvaras“ dalyviai grįžo namo į Girdžius – švęsti Joninių, saulėgrįžos, Rasos švenčių...
AČIŪ Mokytojoms, aukojusioms savo laisvą laiką, už Girdžių mokyklos stovyklautojų patirtus įspūdžius ir išmoktus naujus dalykus!
Nuoširdžiai dėkoju Gelgaudiškio bendruomenės pirmininkei, specialiosios mokyklos pavaduotojai Genutei Žilinskienei už šią dieną ir būsimą Gelgaudiškio ir Girdžių mokyklų draugystę! AČIŪ!
Liudmila Norkaitienė
Stovyklos vadovė
Septintoji stovyklos „Aitvaras" diena
Birželio 27 dieną stovyklautojai vyko į Kelmę, Tytuvėnus. Pakeliui apsilankėme garsioje Šiluvos koplyčioje ir sustojome prie Lietuvos ilgiausio ir aukščiausio geležinkelio tilto Lyduvėnuose.
Pirmoji sustojimo vieta – Kelmės krašto muziejus, kuris įsikūręs Kelmės dvaro rūmuose. Kelmės dvaro ansamblis – vertinamas kaip retai išlikusi baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba. Apžiūrėjome vertėjo Jono Vadeikio – rašytojo Karlo May – Amerikos indėnų etnografijos ekspoziciją. Įdomiausia ekspozicijos dalis – indėniškos buities ir kultūros eksponatai. Gidas pakvietė visus indėniškai susėsti prie laužo ir skambant indėniškai muzikai, pasiklausyti pasakojimo apie indėnų gyvenimo papročius. Vaikai iš indėniškų lankų šaudė į taikinius dvaro parke. Vėliau mus pavaišino ant laužo virta indėniška arbata su ,,stebuklingais‘‘ irokėzų paplotėliais iš kukurūzų. Vaišės visiems labai patiko.
Iš Kelmės kelias vedė link labai gražaus, tvarkingo miestelio - Tytuvėnai. Pirmiausia apsilankėme Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblyje ir Marijos angelų karalienės bažnyčioje, kurioje yra itin puošnūs devyni altoriai. Restauruotas piligrimų ir turizmo reikmėms pritaikytas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblis, beveik nepaliestas gaisrų ir karų, yra laikomas vienu iš unikaliausių ir didžiausių XVII-XVIII a. baroko sakralinės architektūros paminklų Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje. Ansamblį sudaro bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukštis vienuolynas ir jam priklausantys ūkinės paskirties pastatai. Gidė Roma labai įdomiai ir profesionaliai pristatė bažnyčios istoriją, parodė vienuolių celes ir arkadinių galerijų kiemą, seniausius autentiškus veikiančius vargonus Žemaitijoje.
Atėjo pietų metas ir gidė visus palydėjo į kavinę „Pas Reginą". Skaniai ir sočiai papietavę, vaikai per dešimt minučių artimiausiose parduotuvėse spėjo išleisti tėvų skirtus kišenpinigius.
Toliau vykome į Tytuvėnų regioninį parką. Mus pasitiko regioninio parko direktorius Vytautas Stonys, kuris buvo mūsų gidas „Miško" muziejuje ir vedė Giliaus ežero pažintiniu taku. Tytuvėnų regioninis parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti kalvotą, pelkėtą, ežeringą apylinkių kraštovaizdį, senovinius Šiluvos ir Tytuvėnų urbanistinius paminklus, savitą gamtą bei kultūros paveldo vertybes.
Gidas Vytautas mus supažindino su „Miško" muziejaus, kuris įkurtas 1968 m. ekspozicija - įvairiausi paukščių inkilai, medžio drožiniai, paukščių lizdai, miško žvėrių ir paukščių iškamšos.
Su Giliaus ežeru ir pakrantėmis susipažinome keliaudami 3,3 km ilgio pažintiniu taku. Keliaujant pažintiniu taku plačiau susipažinti su ežero gyvūnijos ir augalijos įvairove padėjo gido informatyvūs pasakojimai ir informaciniai stendai. Nuo apžvalgos bokštelio atsiverė puikus vaizdas į ežerą bei unikalią „kabančią“ pelkę, bet negalėjome ilgai grožėtis, nes užpuolė vapsvos. Viena iš jų įgėlė gimtadienį švenčiančiam Aurimui, bet viskas baigėsi laimingai.
Iš Tytuvėnų pasukome namų link. Pakeliui sustojome Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčioje. Susikaupę ir rimti vaikai, pasigrožėjo koplyčios didingumu, vitražų grožiu. Dar vienas trumpas sustojimas - Lyduvėnuose - prie ilgiausio (599 m) ir aukščiausio (42 m) Lietuvos tilto. Tiltas nutiestas per Dubysą ir jos slėnį. Vaizdas labai įspūdingas!
Pakeliui namo, šiek tiek užkandę autobuse, dalijomės patirtais įspūdžiais ir svajojome, kas laukia sekančią stovyklos dieną...
DĖKOJU kolegei ir draugei mokytojai Jolantai P. už DAUGELĮ DAUGELĮ dalykų... Ši kelionė - tik mažytė smulkmena, ką Jolanta padarė dėl manęs šioje stovykloje... AČIŪ JOLANTA! - GERA TURĖTI TIKRŲ DRAUGŲ!!! ;-)))
Iš širdies dėkoju šios dienos gidams - tytuvėniškiams Romai, Vytautui už nuoširdžius patarimus, adresus ir telefonus organizuojant šią išvyką.
Dėkoju p. Reginai už naminius cepelinus, šiltą ir jaukų priėmimą Jūsų kavinukėje.
Sustabdytos akimirkos - foto galerijoje, - www,girdziai.lt
už kurias esame labai dėkingi mokytojai Jolantai - nuolatinei mūsų mokyklos fotoreporterei!
Liudmila Norkaitienė
Stovyklos vadovė
Aštuntoji stovyklos „Aitvaras" diena
Šiandien, kaip ir pirmą, bei trečią dieną stovyklavome Girdžiuose. Todėl pirmiausiai pakėlėme vėliavas - stovyklos, Lietuvos ir Švedijos. Jau drąsiau, nei pirmas dienas sudainavome stovyklos himną. Trumpas vakar dienos aptarimas - kaip ir kasdien ant mažų, spalvotų aitvariukų surašėme dienos įspūdžius - kas patiko, kas nelabai.
Vėliau mūsų laukė žvejų varžybos ir maudynės Mituvoje. Kadangi diena pasitaikė karšta, tai buvimas prie vandens ir vandenyje visiems labai tiko ir patiko. Vieni labai rimtai ir atsakingai žvejojo, kiti mėgavosi vandens vėsa, treti džiaugėsi gamtos ramuma. Labai sunku aprašyti šios dienos įspūdžius - geriau juos patiems patirti!
Ačiū mokytojams Linui ir Oksanai už stovyklautojams padovanotą šią dieną!
Liudmila Norkaitienė
Stovyklos vadovė
Devintoji stovyklos „Aitvaras" diena
Šiandien prie mokyklos rinkomės anksti - laukė tolima kelionė į Druskininkus!
O Druskininkuose dalyvavome net dvejuose edukaciniuose užsiėmimuose - „sūrioje" pamokoje pas Aušrą ir Taurą Česnulevičius ir „šlapioje" pamokoje vandens pramogų parke.
Kad mums nereiktų klaidžioti po Ratnyčios priemiestį Druskininkuose, menotyrininkė Aušra autobusą pasitiko kryžkelėje. Labai graži ir šilta moteris iš karto apgaubė mus savo dėmesiu, nuostabiais pasakojimais apie savo sodybą, vyro - skulptoriaus Tauro darbus. Leidomės į rūsį - į „sūrios" pamokos pirmą užsiėmimą, kuris vyko druskos studijoje prie židinio. Kiekvienas stovyklautojas savo būsimiems meno šedevrams gavo po rutuliuką iš druskos masės. Tarsi „druskos keramikai" patys minkėme, darėme, formavome savo kūrinį. Kiekvienam skulptorius Tauras parodė, paaiškino - vienas jo rankų prisilietimas ir darbas tarsi atgyja, įgauna judesį. Kol darbeliai džiovinami krosnyje, Aušra aprodė Ratnyčios apylinkes, parodė, kaip atrodo laukinė šalmėtė, čiobrelis... Pasivaikščioję po mišką, grįžome į antrą užsiėmimo dalį, kuri vyko druskos dirbtuvėse. Čia įrankių pagalba darbą kūrėme, formavome, skaptavome iš druskos kristalo. Vaikai įsijautę dirbo į skulptoriaus darbą! Skulptorius pagyrė Armanto darbą.
Kaip sakė skulptorius, šių užsiėmimų tikslas - lavinti vaikų vaizduotę, ugdyti kūrybiškumą, skatinti ieškoti, stebėti ir pamatyti gamtoje, buityje ypatingus, išskirtinės formos daiktus, augalus, objektus... Iš druskos dirbtuvių vėl sugrįžome į druskos studiją, kur jau laukė dar šiltų ir pagražėjusių darbelių paroda. Visi kartu susikabinę rankomis, mes pasakėme TAIP kūrybingumui mūsų gyvenime!
Parodos nugalėtojų ir laimingųjų, kurie savo druskos kamuoliuke rado siurprizą - laukė dar viena pramoga - pasivažinėjimas elektromobiliu. Sodyboje pristatomas unikalus Tauro Česnulevičiaus rankų darbas - elektromobilis. Skulptūra, kuri gali judėti akumuliatorinių gręžtuvų pagalba!
Labai smagu, gera, jauku Aušros ir Tauro Česnulevičių sodyboje, visai nesinori iš čia išvykti. Tačiau turėjome, nes mūsų laukė pietūs autobuse ir dar vienas užsiėmimas Druskininkų vandens pramogų parke.
Daugelis vaikų pirmą kartą pramogavo Druskininkų vandens parke. Vadovai paaiškino taisykles, parodė kaip persirengti, susidėti drabužius ir vaikų laukė trys nepakartojomos, įspūdžių pilnos valandos vandens parke, kai norėjosi viską išbandyti. Vandens pramogų parko erdvė - tai 9000 kvadratinių metrų plotas, kurį sudaro nusileidimo kalnelių bokštas ir po įspūdingu kupolu esanti baseinų zona. Nusileidimo kalnelių bokšte - 6 skirtingi uždari ir atviri nusileidimo kalneliai, ilgiausias jų - 212 metrų! Baseinų zona - tai jūros bangų baseinas, sraunioji upė, didysis vandens parko baseinas su uolomis, kelių aukštų sūkurinėmis voniomis, vandens kaskadomis, masažinėmis srovėmis... Pro vitrininius langus stebėjome įspūdingą panoramą - tarsi ranka pasiekiamus Nemuno krantus. Vandens pramogų erdvėje taip pat yra dvi pirtys (garinė Oazė ir sausoji Karakum). Sausoje pirtyje stovyklautojai dalyvavo edukaciniame užsiėmime. Trys valandos pralėkė akimirksniu.
Nors kelias tolimas, bet jis labai neprailgo, nes grįždami dalijomės įspūdžiais, išmoktais ir patirtais naujais dalykais.
Jolantos ir Liudmilos sustabdytos akimirkos - foto galerijoje.
Liudmila Norkaitienė
Stovyklos vadovė
Dešimtoji stovyklos „Aitvaras" diena
Šiandien stovyklavome Girdžiuose. Todėl pirmiausiai pakėlėme vėliavas - stovyklos, Lietuvos ir Švedijos. Stovyklos daina skambėjo liūdniau, nes šiandien jau paskutinioji stovyklos "Aitvaras" diena. Visos dienos buvo skirtingos savo veiklomis, emocijomis, patirtais įspūdžiais - liūdėti nebuvo kada.
Šiandien, kaip ir kasdien trumpai aprašėme savo vakar dienos įspūdžius. Tada su mokytojomis Zita ir Irena ėjome į lauką - žaidėme daug žaidimų, kurie lavina protą, vikrumą, gebėjimus būti komandoje. Prisiminėme jau išmoktus žaidimus, mokėmės naujų.
Grįžę į stovyklautojų erdvę - mokyklos aktų salę, rašėme laišką stovyklai. Prieš tai stovyklos vadovė supažindino su stovyklos finansais - kiek pinigų išleista šiai stovyklai, kiek kainavo vaikų pramogos ir edukaciniai užsiėmimai.
K.Mockaičio kavinėje laukė atsisveikinimo pietūs ir pyragėliai. Vaikų laukia dar du vasaros atostogų mėnesiai, o jie jau tiek daug patyrė, pamatė, aplankė!
DĖKOJAME Švedijos Kristianstado bendruomenei už vaikų stovykloje "Aitvaras" patirtus įspūdžius!
Liudmila Norkaitienė
Stovyklos vadovė
Daugiau informacijos ir nuotraukų www.girdziai.lt
Komentuoti
