S. Beržinis jurbarkiečiams atvežė filmus iš senos „šėpos“
Antradienis, 19 Spalis 2010 07:47
Penktadienio vakarą Jurbarko kultūros centre buvo surengtas kino režisieriaus Sauliaus Beržinio kūrybos vakaras.
Negausų būrelį žiūrovų, dokumentinio kino gurmanų, susirinkusių į mažąją kultūros centro salę, pasveikino direktorė Danutė Samienė. Direktorė režisierių S. Beržinį pristatė, kaip vieną iš ryškiausių lietuvių režisierių, kurio darbai atspindi sudėtingiausius istorijos momentus: Sausio 13-osios įvykius, Žydų genocidą. Sauliaus Beržinio dramaturgija ypatinga, nes čia viską lemia žmogiškasis faktorius – taip susirinkusiems kalbėjo D. Samienė.
Pirmiausiai buvo parodytas filmas „Lopšinė Motinai“ (1983 m.), už šį darbą S. Beržiniui buvo suteiktas kino režisieriaus diplomas Maskvos kino institute. Kaip sakė filmo režisierius, „tai buvo bandymas pasirinkti, koks mano akimis turi būti dokumentinis filmas“.
Filmas yra skirtas Justino Marcinkevičiaus motinai. Jis pristatomas iš dviejų pasakotojų žiūros taškų, du vyrai skirtingai prisimena vieną ir tą pačią moterį. Režisierius sukuria filmą su palengvinimu žiūrovams: keičiantis temoms pasirodo antraštės: „Ieva Marcinkevičienė“, „Apie tėvus, kariuomenę“, „Žemės reforma“, „1941 karas“, „Ji mirė frontui artėjant“ ir pan., tai tampa dokumentiškumo detalėmis. Veikėjų gyvenimus neišvengiamai paliečia istoriniai įvykiai, kurie tampriai susisieja. Filmas baigiamas J. Marcinkevičiaus eilėmis „Lopšinė gimtinei ir motinai“. Neabejotinai galima sakyti, kad šiame filme dokumentiškumas susipina su meniškumu, režisierius sugeba žiūrovus įtikinti ir sudominti garsaus poeto šeimos istorija, o ypatingai atspindžiais, kuriuos paliko J. Marcinkevičiui jo motina.
Toliau buvo rodomas filmas „Ant Žalalendo kranto“ (1987 m.). Saulius Beržinis motyvuodamas, kodėl rodo būtent šį savo darbą, sakė, kad jis nori žiūrovus supažindinti su filmuku, kurį atsisakė rodyti televizija, todėl niekur kitur negalėtų jo išvysti. Darbas „Ant Žalalendo kranto“ yra Vytauto Žalakevičiaus filmo „Savaitgalis pragare“ pristatymas. Filme „Ant Žalalendo kranto“ V. Žalakevičius akcentuoja, kad kuriant svarbiausia yra pats procesas. Svarbiausia sėkla, o paskui žingsnis po žingsnio eini per rūką ir tik darbo procese išryškėja medis. Ir tik tada, kai menininkas atsivers, jis ras atgarsį žiūrovų širdyse. V. Žalakevičius manė, kad filmas turi turėti savo paslaptį – dialogą tarp autoriaus ir žiūrovo, – trumpai savo darbą pristatė S. Beržinis.
Ir trečiasis darbas, kuris buvo parodytas penktadienį, tai buvo Konstantino Glinskio spektaklio „Jie mane paliko“, pastatyto pagal Birutės Pukelevičiūtės romaną „Devintas lapas“ (rež. D. Samienė), ištraukos. S. Beržinis spektaklį papildė vaizdiniais, kurie išplečia prasmių lauką, šį režisieriaus darbą rodys Lietuvos televizija, todėl penktadienį buvo parodytos tik mažos spektaklio atkarpėlės.
Kūrybos vakarui besibaigiant buvo padėkota ne tik režisieriui S. Beržiniui, jį atlydėjusiai prodiuserei, bet ir pasveikintas ilgametis liaudies teatro aktorius Juozapas Abromavičius, švenčiantis 80-ties metų jubiliejų, labiausiai nusipelniusiems – iš ordino steigėjų rankų – Giedrės Paulaitienės ir Aušros Kazlauskienės, įteikti garbingi teatro apdovanojimai.
Atvyksta svečiai
Režisierius Saulius Beržinis, kaip pats sakė, „atvežė jurbarkiečiams filmus iš senos „šėpos“, kurių niekur kitur žiūrovai negalėtų pamatyti"
Režisierius S. Beržinis ir jį atlydėjusi prodiuserė
Štai tiek žiūrovų panoro susipažinti su S. Beržinio darbais
Kultūros centro direktorė Danutė Samienė jubiliejaus proga sveikina aktorių Juozapą Abromavičių
Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė teikia aktoriui J. Abromavičiui padėką ir gėles
Ilgametis liaudies teatro aktorius J. Abromavičius su apdovanojimais
Bendra nuotrauka po filmų peržiūros ir sveikinimų
Nuotraukos Algimanto Petraičio
Komentuoti
Komentarai