90-metė motina džiaugiasi savo gyvenimu ir vaikais

Pirmadienis, 03 Sausis 2011 10:20

Veliuonoje gyvenanti Teofilė Aleksienė gruodžio 23 dieną žvaliai ir viltingai įžengė į dešimtąją savo gyvenimo dešimtį.

Stanislovo ir Petronėlės Višinskų šeimoje 1920-aisiais gimusi, būdama 20 metų ištekėjo už Aleksandro Aleksos, apsigyveno netoli Veliuonos esančiame Antkalnės kaime, pagimdė ir kartu su ilgaamžiu vyru Aleksandru į gyvenimą išleido du sūnus.

Pirmagimis Gasparas Aleksa, rašytojas ir visuomenės veikėjas, šiemet švenčiantis 65-ąjį gimtadienį, dirbo Šakių ligoninėje chirurgu-ortopedu. Garsus chirurgas Vytautas Purlys ir G. Aleksa pirmieji Lietuvoje persodino dirbtinį klubo sąnarį, paskelbė apie 30 straipsnių aktualiais chirurgijos klausimais. Vėliau G. Aleksa dirbo Vilniuje su garsiu organų transpantologu profesoriumi Baliu Dainiu, vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgaliųjų socialinės integracijos skyriui, dirbo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentu, dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus medicinos kolegijoje. Gasparas Aleksa prieš 12 metų įkūrė žurnalą ,,Bičiulis“, dirbo jo vyriausiuoju redaktoriui. Beveik prieš dešimtmetį grįžo į gimtinę, čia kartu su žmona, rašytoja Violeta Šoblinskaite, įsteigė Veliuonos bendruomenės ir neįgaliųjų dienos centrą, parašė ir išleido romanų, poezijos knygų. Pastaraisiais metais Veliuonoje sukurti G. Aleksos romanai verčiami į Europos kalbas, jo poezijos rinkiniai „Giedantis rupūžys“ bei „Prabudimai“ buvo nominuoti Poezijos pavasario premijai. Pagal abu šiuos rinkinius kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė, pastatė žodžio ir muzikos spektaklius, kurie rodomi Lietuvoje ir užsienyje.

Jaunėlis 90-ąjį gimtadienį pasitikusios Teofilės Aleksienės sūnus Vitalijus Aleksa – aukščiausios kategorijos ortopedas traumatologas, pagarsėjęs ne vien Vilkaviškio, bet ir Marijampolės ligoninėje, kur atlieka sudėtingas operacijas. Susiejęs savo likimą su Vilkaviškiu, jis čia kūrė traumatologijos ir ortopedijos skyrių, stažavosi Lietuvoje ir Vokietijoje, atliko keletą tūkstančių įvairių operacijų. Tai tylus ir kantrus, visada su šypsena net po sunkiausių operacijų bei budėjimų, savo darbą mylintis chirurgas, pelnęs pacientų pagarbą ir dėkingumą, už toleranciją ir darbštumą mėgstamas kolegų chirurgų ir slaugytojų.

Antrąją šv. Kalėdų dieną, vaikų, vaikaičių ir artimiausių bei mylimiausių giminaičių apsupta Teofilė Aleksienė, turinti puikią atmintį, mano pakalbinta sakė, kad už gražų gyvenimą ji dėkojanti Dievui ir amžinatilsį vyrui Aleksandrui, o už ramią senatvę – vaikams, ypač sūnui Gasparui, kurio namuose jai suteiktos visos sąlygos. Motina, besididžiuojanti abiejų sūnų pasiekimais, prisiminė, kad abu vaikus auklėjusi griežtai, tačiau teisingai.

Jubiliatę pasveikino ne vien giminaičiai, bet ir buvęs Veliuonos, o nūnai Kėdainių šv. Jurgio parapijos klebonas Artūras Stanevičius, taip pat – šeimos gydytoja, daktarė Nijolė Dungveckienė su vyru Arūnu, iš Vilniaus atvykusi kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė su vyru, įvairių spektaklių muzikos režisieriumi Valdu Narkevičiumi.

Reda DUOBAITĖ