Pristatytas „šauklio misiją“ atliekantis spektaklis

Antradienis, 01 Vasaris 2011 13:32

Sausio 28 dieną Jurbarko kultūros centro didžiojoje salėje buvo pristatytas Konstantino Glinskio teatro spektaklis „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“, skirtas 400 m. Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarko miestui jubiliejui ir režisieriaus Konstantino Glinskio 125-osioms gimimo metinėms.

Kaip sakė Jurbarko kultūros centro direktorė, K. Glinskio teatro ir šio spektaklio režisierė, inscenizacijos autorė Danutė Samienė, „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“ atlieka šauklio misiją – kviečia į Magdeburgo teisių suteikimo jubiliejų, kuris Jurbarke bus minimas liepą, ir kartu supažindina su to meto istorija, kalba bei tradicijomis.

D. Samienė nuolat domisi praeitimi, ieško pasakojimų, turtingos krašto istorijos atspindžių ir bando ją prikelti spektakliuose. O inscenizacijos apie veliuoniškį Ignacą istorija prasidėjo taip: 2009-ųjų pradžioje režisierė D. Samienė pradėjo ieškoti medžiagos naujam spektakliui, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų rankraščių ir knygų skyriuje skaitė įvairių autorių kūrybą ir rado Antano Giedraičio – Giedriaus apsakymą „Ignacas Globys“.

„Toje knygelėje buvo keli apsakymai, tačiau „Ignacas Globys“ pasirodė įdomus ir teatrališkas. Aktuali ir jame plėtojama panemunės tema, kai Ignacas iš Veliuonos atėjo į Jurbarką ieškoti tėvo” – sakė D. Samienė. Prie šio apsakymo buvo pridėta D. Samienės surinkta sakytinė (iš choristų, vyresnių aktorių) ir rašytinė (iš kraštotyrinio leidinio „Jurbarkas", kalbininkės E. Grineveckienės žodyno) medžiaga, taip gimė XIX a. pabaigą - XX a. pradžią atspindintis spektaklis apie Jurbarko kraštą.

„Į šį spektaklį norėjome įtraukti visus teatro aktorius, daugybės aktorių vienu metu buvimas scenoje apsunkino darbą, tačiau tuo siekta atspindėti kraštą, supažindinti su istorija ne tik Jurbarko, bet ir asmenybės – režisieriaus, rašytojo K. Glinskio“, – kalbėjo D. Samienė.

Į aktorių dialogus įlieta autentiška, Jurbarkui būdinga tarmė, žiūrovai girdėjo sakant: „mergučes“, „navatnas aktorius“, „bobiški atkratai“, „žioplinėja po pelkę“, klausiant: „ar valgysi balionkių?“, vartojant „jurbarkietiškas“ galūnes: „-čiuke“ (Petraičiuke). Inscenizacijoje minėtas ne tik K. Glinskis, „turėjęs teatrą Peterburge“, bet ir Kazys Šimkus, jo „Bakūžė samanota“, be Jurbarko, Veliuonos, vardintos kitos gerai pažįstamos vietovės: Skirsnemunė, Vertimai.

Pastaraisiais metais K. Glinskio teatras žiūrovams rodo keturius spektaklius: „Bišpilis“ (aut. B. Mačionis), kurio premjera įvyko prieš penkiolika metų, „Jie mane paliko“ (aut. B. Pukelevičiūtė), Brangusai pabučiavimas“ (aut. P. Petliukas), „Ūpo žmonės“, pirmą kartą parodytas 2009-aisiais ir dabar dar prisidės „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“.

Spektaklis „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“ buvo pastatytas 2010-ųjų rudenį, pirmą kartą jis parodytas lapkritį Tauragėje vykusioje 20-ojoje Lietuvos miestų ir rajonų centrų mėgėjų teatrų šventėje „Atspindžiai 2010“, Jurbarke jo premjera buvo suplanuota jubiliejiniais – 2011, metais. Režisierė atskleidė, kad netrukus spektaklį pamatys veliuoniškiai, iš kur, pagal Antano Giedraičio – Giedriaus apsakymą, ir buvo kilęs pagrindinis spektaklio veikėjas Ignacas.

Nuotraukos Egidijaus Giedraičio: