1989-2010 m. Raudonės kultūrinis gyvenimas suguldytas į knygą
Antradienis, 02 Rugpjūtis 2011 15:49
Irena Kazakevičienė, 1989 m. liepos 3 dieną pradėjusi dirbti Raudonės kultūros namų direktore, nutarė fiksuoti įvykius, o 2010-aisiais I. Kazakevičienei išeinant į užtarnautą poilsį, pasirodė Raudonės kultūrinį gyvenimą atspindinti knyga.
Paprašėme I. Kazakevičienės nupasakoti knygos kelią iki šių dienų
„Savivaldybės Kultūros skyriaus specialistės Reginos Kliukienės nurodymu rajono kultūros darbuotojai turi rinkti istoriją atspindinčius faktus, kadangi aš esu kilusi ne iš Raudonės, tai nusprendžiau rinkti medžiagą apie to meto, kai dirbau, kultūrą Raudonėje.
Taip aprašiau 22 metus vykusius renginius, daug darbo įdėjau, pamąsčiau, kad visą medžiagą turi turėti ir Raudonė, todėl viską suguldžiau į leidinį – vieną knygą padovanojau seniūnijai ir vieną turiu pati“ – sakė Raudonės kultūros puoselėtoja.
Vykusių renginių aprašymai
Knyga sudaryta iš vykusių renginių aprašymų, jie apima 1995-2008 metų laikotarpį, ankstesni renginiai paminėti įvadiniuose knygos puslapiuose. „Stengiausi į knygą sudėti viską, kas gera – kokie renginiai vyko, kur vyko, kiek pinigų surinkta“ – su knygos turiniu supažindino I. Kazakevičienė.
Kelias iki kultūros
I.Kazakevičienė yra įgijusi zootechnikės specialybę, dirbo MSV, Melioracijoje, Taupomajame banke. „Visą laiką mano darbas buvo su žmonėmis. Į kultūrą pasukau netikėtai, vyrą paskyrė dirbti Raudonės kolūkio pirmininku, taip iš Jurbarko išsikėlėme gyventi į Raudonę, o vyrui tapus savivaldybės Tarybos pirmininku, kartu su juo važinėdavau į Jurbarką, kur dirbau banke, būtent ten mane pastebėjo tuo metu dirbusi Jurbarko kultūros skyriaus vedėja L. Frejienė ir pasiūlė užimti Raudonės kultūros centro direktorės pareigas.“ – 1989-uosius prisiminė I. Kazakevičienė.
Darbo metai nebuvo vien rožėmis kloti
„Stengiausi dirbti kuo geriau, organizuoti kuo daugiau renginių. Vakaronės, kai būrin sueidavo visas kaimas tikrai būdavo linksmos, gal dėlto ir dabar kyla minčių įsteigti moterų klubą – suburti bendramintes dainai, pokalbiui, pasibuvimui kartu“, - tęsė I. Kazakevičienė – „Anksčiau daug palaikymo sulaukdavai iš ūkininkų, jie noriai remdavo šventes, o kur dar Marytės Bruožienės naminė duona, gaspadinių kugelis, sūriai, gira. Paskutiniais darbo metais pastebėjau, kad vis mažiau vyresnių, jaunų žmonių sueidavo į renginius, gal tai lėmė naujausių technologijų atsiradimas, žmonės vis mažiau nori būti vieni su kitais.“
Kai jau norisi poilsio
„Dirbti Raudonėje buvo labai gera, tiesa, būdavo ir sunkių valandų, kai po renginių sulaukdavau piktų atsiliepimų, tačiau artimųjų palaikymas ir laikas padėjo į tai nereaguoti. Išėjus iš darbo džiaugiausi, nes jau norėjosi poilsio. Dabar veiklos turiu įvairios – vasarą dirbu sode, žiemos vakarais skaitau, lankausi įvairiuose renginiuose ir mėgaujuosi, nes anksčiau sau to negalėdavau leisti, paprastai tariant, nuo kultūros neatitrūkau“ – apie savo dienas pasakojo knygos autorė.
Kultūros žmogus iš pašaukimo
„Aš esu kultūros žmogus iš pašaukimo, domiuosi menu, teatru. Manau, kad kultūros srityje gali dirbti tik entuziastai, žmonės, kurie yra šviesuliai ir gali ta šviesa pasidalinti su aplinkiniais.”
Knygos išliekamoji vertė
„Praeis kažkiek laiko, ateis knygoje paminėtų vaikai, proanūkiai ir galės pavartyti mano sudarytą knygą, pasiskaityti, kokie jų seneliai, proseneliai buvo šokėjai, daininkai, galiausiai susipažinti su praeities kultūra, sužinoti, kaip žmonės linksmindavosi, kokius suėjimus rengdavo" - sakė Irena.
Komentuoti
