jurbarkiskis.lt

Kaip priešmokyklinio amžiaus vaikai pradeda pokalbį?

Ketvirtadienis, 13 Rugpjūtis 2009 14:19

Tiriant vaikų kalbą galima pastebėti nemažai įdomių dalykų, reikėtų paminėti vieną iš labiausiai išsiskiriančių – tai lyties skirtybės: berniukai dažniau pokalbį pradeda liepimu, o mergaitės klausimu, jos dažniausiai nori gauti informacijos ir patvirtinimą:

Tuo tarpu berniukai mieliau pokalbį pradeda liepdami:

Mokslininkai ištyrė, kad vyrų ir moterų kalba yra skirtinga, pastebėta, kad skiriasi ir pokalbio pradžios variantai. Mergaitės kalba emocingiau, vaizdingiau:

Berniukų kalba yra glaustesnė, tačiau nepaisant to, pokalbiui vadovauja jie. Tęsia ne tik pradėtą pašnekesį, bet ir sugalvoja naujų temų. Pastebima tendencija, kad lytis lemia ne tik pasakymo struktūrą, bet ir ilgį: mergaitės pokalbį pradeda ilgesniais sakiniais:

Tai geriausiai matoma, kai palyginama su berniuko pirmuoju sakiniu:

Kartais tarp vaikų kyla ginčų ar prieštaravimų, taip įvyksta todėl, kad berniukai ne tik dominuoja pokalbiuose, bet jie nori vadovauti pačiam spalvinimo procesui, neleidžia mergaitėms duoti jokių patarimų:

Mer: - Žinai kaip spalvinau čia? Tą viduriuką, tai padariau geltoną.

Ber: - Žinau.

Mergaitė netiesiogiai bandė patarti kaip reikėtų spalvinti, tačiau berniukas atsakymu žinau parodo, kad jam vadovauti negalima, jis ir pats viską moka.

Berniukas nori kontroliuoti ne tik spalvinimą, tačiau ir kalbėjimą, šiuo atveju dainavimą. Iš pateiktų pavyzdžių galime daryti išvadą, kad berniukai yra kur kas valdingesni, jiems patinka vadovauti. Be to, galima teigti, kad jų kalboje daugiau esama keiksmažodžių:

Jei mergaitė dialoge kalbasi su berniuku, tai keikiasi ir ji, todėl galima sakyti, kad jos renkasi kalbos manierą atsižvelgdamos į kalbėjimo partnerį, taip bandydamos prisitaikyti prie situacijos.

Dialoguose vaikai prisiima tam tikrus vaidmenis, kuriuose galima įžvelgti slypinčią jėgą ir valdžią, kontrolės ir įtakos galią: mergaitės atsiklausia net norėdamos spalvinti:

Mer: - Leisk man biški nuspalvint, gerai? Dabar čia nuspalvint.Mer: - Aš galėsiu dar voverytę nuspalvint?

Ber: - Galėsi galėsi.

Berniukų kalboje daugiau formalių, logiškų argumentų bei sudėtingesnių žodžių, kai kurie iš jų vienas kitą vadina kolegomis. Jų pasakymuose kur kas mažiau jausmus, emocijas išreiškiančių žodžių, dominuoja oficialumas.

Taigi vartojama kalba aiškiai atskiria mergaites ir berniukus. Kalbėdamos mergaitės yra labai atsargios, jų netikrumas atsispindi tokiuose klausimuose:

Mer: - Dabar turėsim nupiešt, ką turėsim dabar nupiešt, ką, Motiejau?

Jeigu atsiranda prieštaravimų, mergaitės greitai keičia savo ankstesnius žodžius: 

Mer: - Kokios mažos kėdutės, kokios mažos kėdutės, tiktai mažiukam, o čia aukštas stalas, tai pas mažiukus būna žemiau, tai tai kėdutės tokios mažos pačiam.

Ber: - Neee, galiu pasakyti, mažiems vaikams reikia didesnių kėdžių, o dideliems vaikams reikia mažų.

Mer: - Taip, didesnės mažiems yra geriau, o kol kol jie tik maži, va va taip sėdi, va.

Berniukai pasitiki savimi ir verčia priimti jų teiginius kaip neginčijamą tiesą, liepia spalvint taip, kaip jie nurodė. Mažieji vartoja tam tikras frazes, įtikinimo žodžius, neleidžia net abejoti, tuo, ką pasakė, pavyzdžiui, berniukai įrodinėja:  

Ber: - Nu nu rimtai, nu rimtai mane išmokino baubą piešt.

Ber: - Aš tikrai žinau, nes nes pats mačiau ir dar man sakė.

Ankstyvoje vaikystėje mergaičių ir berniukų pasaulio patyrimas yra skirtingas. Berniukus įtakoja vyriškasis idealas, kuris teikia reikšmę tvirtumui, varžyboms, iniciatyvai ir veiksmui. Mergaitės paklūsta moteriškajam idealui, kuriam paprastai būdingas pasyvumas ir paklusnumas. Jų nuomonė rečiau išklausoma nei berniukų, tačiau kartais išgirstamos ir jos:

Berniukai dažnai nutraukia pokalbį, nes nori labai daug pasakyti ir jiems nepatinka klausytojo vaidmuo:

Mer: - Tai did dide...

Šiuo atveju berniukas perima kalbėtojo vaidmenį pakartodamas mergaitės bandytus pasakyti žodžius. Tai tik dar kartą patvirtina teiginį, kad pokalbiams būtent jie ir vadovauja.

Lyčių dialektus lemia pasaulėjautos skirtumai, labai nepanašūs berniukų ir mergaičių pasauliai, ypač akivaizdžiai atsiskleidžiantys pašnekesiuose. Berniukai ir mergaitės, įgiję ir perėmę tą pačią kalbos sistemą, pokalbį pradeda ir vysto gana skirtingai. Mergaičių kalba skiriasi nuo to paties amžiaus berniukų kalbos ir yra panašesnė į suaugusiųjų moterų kalbą. Manoma, kad mergaites veikia vyresnių moterų, o berniukus – vyresnių vyrų kalbos pavyzdys.