Pirmadienis, 05 Spalis 2009 00:06
Anksčiau išgirdus žodį moteris kildavo asociacijos su silpnumu, švelnumu, o gal net ir bejėgiškumu. Pirmykštėje visuomenėje moters pareiga buvo rinkti žoleles, dabar situacija pasikeitė – jos valdo šalį, kariuomenę. Toks pokytis teigiamai paveikė moters pasaulėvoką ir pasaulėžiūrą, tačiau įdomu ar šalia liko vietos vyrui?
Vietos dar yra, tačiau vyras taip pat pasikeitęs. Vis rečiau kalbama apie tai, kad vyrai yra stiprioji lytis. Reikia pastebėti, kad iš vyrų pareigų jau išbrauktas šeimos išlaikytojo, moters užnugario statusas, o moteriai suteiktas stiprios, veiklios, ryžtingos vardas.
Nesuklysime sakydami, kad moteris visada buvo stipri. Ji stovėjo šešėlyje ir tik dabar suvokta, kad už garsių ir daug nuveikusių vyrų visada buvo moteris, neveltui prancūzai sako, kad visur „ieškokite moters“. Moteris nuveikdavo juodus darbus, o vyrui belikdavo sudėlioti taškus ir pasipuošti laurų vainiku. Šiuolaikinė visuomenė medalius kabina tik nusipelniusiems, gal dėl to ant mūsų valstybės garbingiausių pakylų stovi moterys.
Iškreiptas mąstymas, kad moteris nesugebės valdyti šalies ar vyriausybės yra sugriautas, dabar belieka tik suvokti, jog moteris visada valdė. Skiriasi tik statusas, tai, kas buvo šešėlyje dabar gerai matoma dienos šviesoje ir suspindėjo pačiomis gražiausiomis spalvomis.
Belieka pasidžiaugti, kad moterys yra tolerantiškos, todėl neprašys vyrų stovėti užnugaryje, jos sugebės panaudoti karalių figūras reikiamu metu ir nebijos parodyti, kad karaliai visada stovi šalia karalienių.
Dažnai eskaluojama frazė, kad moterys vyriškėja, o vyrai – atvirkščiai, yra teisinga. Na, suprantama, kad bet kuris vyras bandys tai paneigti, bet būkime šiuo klausimu objektyvūs: vyrų ir moterų pasaulis stipriai pakito.
Anksčiau vyrams buvo keliami mažesni reikalavimai, norint įkūnyti tikrą vyrą užtekdavo būti truputį gražesniu už velnią, kvepėti skaniau už ožį ir tinkamai valdyti moterį. Dabar vyrai skiria labai daug dėmesio grožiui, išvaizdai, stiliui. Tai, kad žmonės keičiasi rodo, kad sugebame tenkinti savo poreikius, kuriame pilnavertį gyvenimą – vyrai save atrado prižiūrėdami kūną, moterys – įsiliedamos į visuomenės gyvenimą.
Gal nereikėtų taip griežtai skirti vyrų ir moterų pasaulio. Esame visi lygūs ir kuo rečiau bandysime nustatyti, kur vyriška, kur moteriška, tuo gražiau gyvensime.
Tik atsisakius stereotipų įmanoma kurti gražesnį ir taikų pasaulį, nereikia kovoti ir žiūrėti kas, ką nugalės, kartais susivienijus nuveikiami kur kas didesni darbai.