ŠEIMA šiandien
Sekmadienis, 25 Spalis 2009 10:38
Nuo seno šeima buvo laikoma svarbiausia visuomenės institucija, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti visuomenės ir vaikų saugumą, jų augimą bei vystymąsi. Darni šeima, besivadovaujanti moralės normomis, kūrė visuomenę, buvo jos pamatas.
Paradoksalu, bet šiandien, kai žmonija didžiuojasi didele pažanga mokslo ir technikos srityse, svarbiausia visuomenės institucija – šeima – kosminiu greičiu lekia į prarają. Joje vis mažiau pasitikėjimo vienas kitu, tarpusavio bendravimo, pagarbos, ištikimybės ir t. t. Kodėl? Kas atsitiko, kad šeimos pagrindą sudarantys žmonės nebepaiso moralinių vertybių – šeimos pagrindo, kurios buvo puoselėjamos metų metais.
Žinoma, man gali kas nors paprieštarauti ir pasakyti: net ir seniau ne visų šeimų nariai gyveno laikydamiesi moralės normų. Taip, tačiau anksčiau bent ,,liežuvautojos“ pasipiktinusios atkreipdavo kitų dėmesį: ,,žiūrėk kaip jis blogai daro“. O dabar bet koks nukrypimas nuo tikrųjų vertybių yra priimamas kaip norma.
Vis daugiau žmonių gyvena neoficialioje santuokoje, nieko nebestebina ir skyrybos ar eilinė nauja santuoka. Dažnai skiriamasi ar tuokiamasi rimtai nieko neapsvarsčius. Tuokiamasi taip pat, kaip perjunginėjami kanalai: kam žiūrėti tą patį, jeigu kitu kanalu ką tik prasidėjo nauja transliacija.
Dažnai šeima sudaroma materialiniu pagrindu: turtingas vyras, graži moteris arba atvirkščiai. Neištikimybė šeimoje taip pat toleruojama. Daugeliui yra suprantama, kad vyras gali vilioti gerokai jaunesnes merginas, ar solidi moteris per pietų pertrauką apsilankyti viešbutyje.
Kodėl taip yra? Kodėl tuokiamasi su žmogumi, prisiekiama jam amžina ištikimybė, o po kelerių metų savaime suprantamu dalyku tampa noras dar daug ką išbandyti, pavyzdžiui, santykius su kitais? Kur pradingo savaitgaliai su šeima ir vakarojimas drauge kalbantis, o ne žiūrint televizorių? Kas nutiko, kad tėvai yra labiau susirūpinę savo laisvės ir norų realizavimu, o ne bendro gyvenimo kūrimu, vaikų auklėjimu, jų draugų bei laisvalaikio kontroliavimu.
Keista, kad kurdami šeimą žmonės nesupranta, jog nuo tos dienos jų, kaip atskirų individų nebėra, kad nuo šiol jie nuolat turės derinti savo pomėgius, norus ir kompromisų dėka siekti vieno tikslo – gražios, moralinėmis vertybėmis besiremiančios, šeimos. Nes tik tokia šeima gali sukurti tinkamus pagrindus besiformuojančiai asmenybei (jų vaikui), o šis savo ruoštu – ateities visuomenei. Bet kokias vertybes gali suteikti i tėvai, kurių šeimos pagrindas buvo pinigai ar ilgos kojos?
Stebint kaip atsainiai savo elgesį vertina patys tėvai, atrodo, kad jie nesupranta, jog šeimoje patirtos dvasinės traumos vaikui atsilieps vėliau: leis lengviau pasiduoti blogai įtakai, egoizmui, smurto pasireiškimui. Svarbu suvokti, kad nepilnavertė, be moralinių vertybių šeima iš vaiko pasaulio atima labai daug teigiamų emocijų.
Be abejo, yra tokių šeimų, kurios stengiasi, kad jų šeimoje būtų puoselėjamos dvasinės vertybės, kad hedonistiški troškimai neužimtų svarbiausios vietos jų gyvenime. Bet tai veikiau išimtys, nei normos. O turėtų būti atvirkščiai! Tėvai niekada neturėtų pamiršti, kad šeimose vyksta lemiama kova už jų vaikų ateitį (jų tikslus, charakterį, siekius, norus) ir ateities visuomenę.
Nedera pamiršti ir kiekvieno iš mūsų vaidmens dabartinėje šeimos tragedijoje. Juk kiekvienas žmogus gali padėti ką nors pakeisti į geresnę pusę, tiesiog reikia pradėti netoleruoti savo draugų, pažįstamų ar artimųjų ,,paklydimų“ ir gal taip juos privers pasikeisti... Gal tai bus to žmogaus, jo šeimos, vaikų ir visuomenės prasmingesnio gyvenimo pradžia... Tiesiog reikia nebūti abejingais...
Živilė Stravinskaitė
Komentuoti
