J. Jurgelis: Mes nebeimsime kyšių
Ketvirtadienis, 16 Rugsėjis 2010 08:53
Jurgis Jurgelis
Mūsų partija, besirengdama rinkimams bei suvokdama savo atsakomybę prieš Lietuvos žmones, nutarė atgimti. Atgimimas kaip gimimas – procesas sudėtingas bei skausmingas. Todėl iki savivaldos rinkimų galime nebespėti, bet iki ateinančių Seimo rinkimų pasistengsime.
Pagrindinės atgimimo gairės – mes (partija ir partiečiai) nebeimsime kyšių. Mes vengsime susitepti bet kokiais nešvariais pinigais. Mes nebemulkinsim Lietuvos žmonių, nebeapgaudinėsime jų nerealiais pažadais. Mes neskirsim į valdžią (neprileisime prie valdžios) diletantų karjeristų, savanaudžių, aferistų ir pan. Žinoma, patys irgi nelįsim ten, jei pamatysim, kad mums trūksta išmanymo ar šiaip ko nors.
Pastaba – iki rinkimų dar turime šiek tiek laiko. Tad manifestą bus galima papildyti, patobulinti.
Nebeimsime
Mes niekada nebeimsime kyšių, nors mums ir labai siūlys. Nors jie (kyšiai) bus kišami kultūringai, civilizuotai, rafinuotai. Nors jų paėmimas politiniu požiūriu bus tikslingas, o partinės moralės požiūriu – moralus. Bet mes nebeimsime.
Žmonės galvos, kad mes keliame kainą, kad reikia duoti daugiau, bet mes neimsime ir daugiau.
Mūsų buvę draugai sutriks. Jie nebegalės per mus nusipirkti ne tik rimtesnio įstatymo, bet ir menkiausios įstatymo pataisos, sprendimo, nutarimo ir pan. Pagaliau, pasijutę išduoti, jie ims mums keršyti, kaišioti pagalius į mūsų partinio vežimo ratus. Jie šmeiš mus per žiniasklaidą, organizuos kompromatus, kurstys prieš mus specialiąsias tarnybas ir pan. Bet mes nepabūgsime.
Mes nebedalinsime saviškiams Europos Sąjungos pinigų. Mes nebeatidavinėsime bičiuliams viešųjų pirkimų konkursų. Mes nebedalyvausime jokiuose prichvatizacijos sandėriuose. Nors nebe daug kas liko prichvatizuoti.
Tokiu būdu mes liksime be draugų, o mūsų draugai liks be mūsų paslaugų, nes mes nebeimsime kyšių, todėl nebereiks teikti ir paslaugų.
Galimas daiktas, kad mumis iš tiesų susidomės specialiosios tarnybos – „Kokia čia neįmantri partija atsirado Lietuvoje. Gal ji ima iš užsienio specialiųjų tarnybų?“. Mes būsime sekami, mūsų telefonai paklausomi, partijos nariai šantažuojami, bet niekas mūsų nebeprivers imti kyšių.
Atsisakysime neskaidrios finansinės paramos
Mes niekada neprašysime, o kai pasiūlys – griežtai atsisakysime finansinės paramos, kurią, nepriekaištingai įforminę, mums teikė neskaidraus verslo partneriai, iškilūs kontrabandistai, ar intelektualūs nusikalstamo pasaulio atstovai. Tokie paramos teikėjai anksčiau ar vėliau paprašo iš mūsų paslaugų. Tada būna nepatogu atsakyti ir mes, pagal galimybes, padarome ko jie prašo, bet mes jau iš jų nieko neimsime, tai ir jiems nieko nebedarysime.
Žinoma, mūsų partija atsidurs sunkioje padėtyje. Reiks finansuoti partijos rinkiminę kampaniją, reiks propaguoti partijos vertybes, reiks suorganizuoti kur nors prie ežero vieną kitą pikniką (piknikai labai suartina partijos žmones). Be to, partijos nariai asmeniškai norės pasigerinti buities, gyvenimo sąlygas. Be pinigų dabar nieko nepasigerinsi. Nieko nesuorganizuosi. Bet mes vis tiek nešvariems pinigams tarsime griežtą „ne“ .
Neprileisime diletantų bei avantiūristų prie valdžios
Mes niekada nebesiūlysime, neberinksime, nebedeleguosime į šalies valdžios institucijų aukštus postus (pvz., į Seimą į ministrus, viceministrus ir pan.) diletantų, avantiūristų, karjeristų, žmonių su kontrabandine ar korupcine praeitimi.
Net jei aukščiau išvardintas kontingentas bus labai turtingas (Lietuvoje taip būna – rodos, žmogus proto neturi, o milijonus turi), mes vis tiek neprileisime jo prie valdžios.
Jei mūsų pačių partijoje pritrūks protingų bei padorių žmonių (taip gali atsitikti), mes verčiau atsisakysime tų postų, vildamiesi, kad kita partija turi tinkamesnių kandidatų.
Mes šią manifesto tezę (žinoma, ir kitas) pasižadame įgyvendinti net ir tuo atveju, jei mūsų partijos vadovybė pasirodys pati linkusi į avantiūras, karjerizmą bei neaiškias finansines „makles“, jei paaiškės, kad mūsų partiečiams partija yra tik kelias kaip nors prisikasti prie valdžios postų.
Nebemulkinsime Lietuvos žmonių
Mes nebekvailinsim ir nemulkinsim Lietuvos žmonių. Nors tai daryti bus naudinga.
Lietuvos žmonės labai mėgsta būti mulkinami. Žmonėms patinka, kai politikas pašoka, padainuoja, pasimaivo, pasivaipo, pasikraipo.
Bet populiariausia mulkinimo priemonė yra pažadai. Pavyzdžiui, žmonės tikėdavo, kad mūsų partija (ar kita partija) po rinkimų mokytojams, bibliotekininkams, policininkams, gaisrininkams pakels atlyginimus, kad sumažins ar iš viso panaikins mokesčius, kad valdininkai su paprastais žmonėmis elgsis mandagiai, kad po rinkimų nebereiks duoti niekam kyšių, kad poliklinikose nebeliks eilių, kad kaimuose bus perdengti šiferio stogai, o miestuose apšiltinti blokiniai namai.
Bet po rinkimų mulkintojai niekam stogų neperdengdavo, ir bibliotekininkams atlyginimai nepakildavo, ir kyšius duoti reikėdavo. Ir žmonėms imdavo važiuoti stogai.
Mokslininkai teigia, kad šalies valdžios yra linkusios į korupciją bei nepakankamai kompetentingos valdyti šalį. Galimas daiktas, kad taip ir yra. Mums iš tiesų užtekdavo kompetencijos tik žmonėms kvailinti. Bet daugiau to nebebus. Mes pradėsime žmones gerbti.
Epilogas
Tūlam piliečiui gali pasirodyti, kad šį manifestą įgyvendinti yra labai lengva. Tik kyšininkui nebereikia imti kyšių, apgavikui nebereikia apgaudinėti, kvailiui nebereikia lįsti į valdžią ir pan. Bet iš tikrųjų tai yra labai sunku. Realizuojant šį manifestą mūsų partijai gali tekti atsisakyti kai kurių savo esminių, prigimtinių savybių ir galbūt net save, kaip politinę struktūrą, sunaikinti. Bet mums kelio atgal jau nebėra. Iki rinkimų arba atgimsime, arba numirsime. Kad tik Lietuvai būtų geriau.
P.S.
Aš, kuklus autorius, rašydamas šį tekstą slapta, galvoju, gal kuri nors partija jį paskaitys. Gal jai patiks viena ar kita teksto eilutė. O gal šį tekstą patobulins ir priims kaip savo partijos dokumentą.
Aš (vėlgi kuklus autorius) jokių autorinių pretenzijų nereikšiu. Kad tik būtų geriau.
Komentuoti
