jurbarkiskis.lt

Vėlinti pensinį amžių įsipareigota dar 2005-aisiais

Antradienis, 23 Lapkritis 2010 12:44

Rimantas Jonas Dagys

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė daugelyje Lietuvos žiniasklaidos priemonių skelbia interviu klausdama, ar Lietuvos pensininkai gyvens geriau, nutylėdama apie savo sprendimų pasekmes.

Nuslėpta tema

Vėl pasigirdus kalboms, kad Lietuvos valdžia nori kuo skubiau vėlinti pensinį amžių ir neieško tam alternatyvų, norisi priminti, jog Lietuva įsipareigojo tai daryti ne šiemet, ne pernai, o dabartinės opozicijos valdymo laikotarpiu – 2005 metais.

Įsipareigojimas palaipsniui didinti pensinį amžių užprotokoluotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdyje 2005 m., taip pat 2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime dėl pakankamų ir stabilių pensijų strategijos, 2008-2010 m. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas, taip pat 2005, 2009, 2010 m. patvirtintose Lietuvos Respublikos konvergencijos programose. Tačiau atvirai su visuomene apie tai diskutuojama tik pastaruosius metus – iki tol ši tema tiesiog nebūdavo viešinama.

Diskutuojama dėl palankiausių žmonėms sprendimų

Pagal 2005-2007 m. sprendimus, nuo 2012 metų būtų pradėtas pensinio amžiaus didinimas po 2 mėnesius vyrams ir 4 mėnesius moterims kasmet, kol abiejų lyčių senatvės pensijos amžius 2026 m. pasiektų 65 metus. Sunku patikėti, kad to neprisimena net buvę tuometės Vyriausybės nariai, dabar kritikuojantys šį savo apsisprendimą, kaip tai daro buvusi socialinių reikalų ir darbo ministrė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Šis įsipareigojimas priimtas jai sutikus. Priminsiu, jog siekdama populiarumo buvusi ministrė, neatsakingai tvarkydama „Sodros“ biudžetą, kone sužlugdė pačią „Sodrą“.

Šiuo metu nėra priimtos jokios įstatymų pataisos, pagal kurias galima būtų griežtai pasakyti, kada pensinis amžius bus pradėtas vėlinti. Tačiau šis klausimas neišvengiamai turi būti svarstomas Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse. Šiais metais Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dar tik vyksta reformos gairių svarstymas. Numatomas ne vienas pakeitimas, leisiantis sumažinti visuomenės senėjimo poveikį pensijų sistemai, apie paskatas ilgiau likti darbo rinkoje ir tuo pačiu ilgesniam laikui atidėti pensijos mokėjimą, kad galima būtų įgyti teisę į didesnę pensiją ir t.t. Vienas iš reformos siūlymų apima ir profesinių pensijų būtinybę. Taigi, negalima sutikti su teiginiu, kad neieškoma jokių kitų sprendimų.

Trečdalis ES šalių įteisinę vėlesnį išėjimą į pensiją

Europos Komisijos nuomone, pensinio amžiaus vėlinimas – aiškiausiai suformuluotas ir labiausiai siūlomas aptarti klausimas. Tikslas išlieka bendras visos ES lygmeniu: subalansuoti santykį tarp darbo laikotarpių ir laiko, praleidžiamo pensijoje, kadangi visuomenės senėjimas iš tiesų yra neišvengiama problema visoms pensijų sistemoms, o žmonės, naudodamiesi pažangiomis technologijomis, gali ir nori dirbti ilgiau.  

Trečdalis Europos Sąjungos šalių jau įteisinusios arba numačiusios išėjimą į pensiją 65-mečiams vyrams ir moterims. Ir dukart mažiau šalių pasitvirtinusios ne daugiau kaip 60 metų pensinio amžiaus moterims ribą, kokia šiuo metu ir Lietuvoje. Pensinės sistemos ES gana skirtingos, vienur moterys ir vyrai išeina į pensiją vienu metu, kitur skirtingu, kai kur yra lankstaus pasitraukimo iš darbo rinkos galimybės. Lietuvoje taip pat egzistuoja išankstinė senatvės pensija. Tačiau nepaisant įvairių variantų, ankstyvas pensinis amžius jau senokai įvardijamas kaip viena iš esminių senstančios Europos Sąjungos valstybių narių visuomenės ir pensijų sistemų patiriamo demografinio spaudimo problemų, ir ją reikia spręsti, žinoma, kompleksiškai su kitomis problemomis.