jurbarkiskis.lt

Virtualios erdvės suviliotas

Ketvirtadienis, 01 Gruodis 2011 11:06

Na, kuris iš mūsų, sakykite, užsikabarojęs ant šešiasdešimt penkto savos būties laiptelio, tegul ir nuodėmingas kaip tas žaltys, nesvajojame palypėti lig paties dangaus? Kas per prajovai mūs laukia ten, bene mįslingiausia ...bet vistik svajonė. Taigi, kaip kas išmanome kepurnėjamės vis aukščiau ir aukščiau. Šiandien jau milijardai žmonijos įsigudrino bent sąmonės krašteliu, imti ir kepštelti nors mažutėlį žiupsnelį tos mįslingiausios mūs supančios paslapties. Viso to priežastis – užgimusi VIRTUALIOJI ERDVĖ kaip tas laimingas loterijos bilietas, atitekęs būtent dabartinėms kartoms.

Taigi, kiek patogiau įsitaisęs, Gamtos ar paties Viešpaties man dovanotoje pakopėlėje, susimąsčiau. Kodėl gi nepabandžius ir man į tų laimingųjų išminčių pravertą pasaulį, nekyštelti ir savojo dvylekio, juolab, kad šalia nuoširdi, savo darbą išmananti, talkininkė mokytoja Liudmila Norkaitienė. Už tai kas vyko nepavyko mūsų bendravimo metu, suprantama kaltas jaučiuosi tik aš pats. Tačiau su mokytojos pagalba pravertos langinės į lig šiol nepažintą virtualų pasaulį, mane glumina, kasdien skatina keisti savajį požiūrį į visą kas dedasi ir dar dėsis aplinkui. Suviliojo, sugundė mane erdvės tokiuos metuos, net pačiam nejauku. Žavesys tų viliūgių, jaučiu, tik stiprės, tad negailėsiu pastangų, kad nenuvilčiau jų.

Gi mokytojos vardas nuo šiol man liks šventu. Ačiū, jums mieloji, už kantrybę, išradingumą, silpnaregį vedant šviesos, vis naujo pažinimo taku.

Nuoširdžiausio dėkingumo stukteltas mokinys, tuo pačiu metu sinjoras Valentinas Čyžas.