3 mln. eurų iš Latvijos biudžeto nusukusiai grupuotei Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio pasisavinti nepavyko

Pirmadienis, 19 Spalis 2009 10:56

2009 m. spalio 19 d. Panevėžio ir Šiaulių apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) informuoja, kad bendradarbiaujant su Latvijos mokesčių administratoriumi išaiškinta tarptautinė, keturių valstybių įmones apjungusi, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sukčiavimo schema. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje schemą įgyvendinusių Latvijos piliečių grupės tikslas buvo grobstyti PVM iš mūsų bei Latvijos valstybių biudžetų.

Lietuvos ir Latvijos mokesčių administratoriai nustatė, kad Latvijos biudžetui grupuotė padarė 3 mln. eurų žalą, o iš Lietuvos biudžeto jau planavo pasisavinti apie 100 tūkstančių litų, Latvijos piliečiai pasinaudojo klasikine, daugelyje šalių žinoma PVM „plovimo“ schema, vadinamąja „karusele“.

Nustatyta, kad nusikalstamą schemą pradėjo įgyvendinti Latvijos piliečių grupė, gyvenanti netoli Lietuvos valstybinės sienos esančiame Latvijos miestelyje, įkūrusi arba perpirkusi keliolika Latvijos įmonių. Taip pat buvo įsteigta po kelias įmones Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Visoms šioms įmonėms vadovavo ties patys minėtos grupuotės atstovai arba jų šeimų nariai. Kai kurių kompanijų vadovais buvo „įdarbinti“ benamiai ir asocialūs asmenys.

Visos įmonės savo veiklą imitavo, neva jos tarpusavyje prekiaujančios statybinėmis medžiagomis. Tariamų sandorių grandinė prasidėdavo Latvijoje nuo nerandamos bei deklaracijų neteikiančios „priedangos“ įmonės, kuri prekes pirmiausia neva parduodavusi bendrovėms Latvijoje. Šios toliau viena su kita sudarinėdavo prekių perpardavimo sandorius, kol galiausiai viena iš šių kompanijų dokumentuose melagingai nurodydavo pardavusi prekes Lietuvos įmonėms ir pateikdavo prašymą grąžinti PVM Latvijoje. Norėdamos suklaidinti mokesčių administratorius, Lietuvos įmonės iš Latvijos bendrovių „įsigytas“ prekes tariamai perparduodavo kitoms Latvijos ir Estijos kompanijoms. Pastarosioms vadovavo gerai pažįstami tos pačios grupuotės nariai.

Mokesčius administruojantys specialistai nustatė, kad minėtoje PVM sukčiavimo schemoje realiai nebuvo nei prekių, nei pinigų „judėjimo“. Už tariamas prekes mūsų šalies įmonės su Latvijos ar Estijos įmonėmis neva atsiskaitydavo tarpusavio užskaitomis.

Apgaule iš Latvijos biudžeto susigrąžintą PVM Lietuvos įmonei vadovaujantis Latvijos pilietis persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą viename Lietuvos komercinių bankų ir vėliau pasiėmęs pinigus grynais pasidalydavo juos su kitais grupuotės nariais.

„Šioje PVM grobstymo schemoje dalyvavo ir dvi Šiauliuose registruotos įmonės. Jos į buhalterinės apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas: užsipajamavo prekes, kurių neįsigijo, ir sudarė sąlygas Latvijos įmonėms susigrąžinti iš biudžeto PVM nuo tariamų tiekimų už beveik 4 milijonus eurų, – kalba Šiaulių AVMI viršininkas Evaldas Vaineikis apie šiauliškių indėlį demaskuojant sukčius daugiau negu metus trukusiame tarptautiniame patikrinime.

Abi bendrovės pripažintos priedangos įmonėmis, buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro. Įmones įsteigę ir joms vadovavę Latvijos piliečiai vis tiek bandė pratęsti savo nusikalstamą veiklą bei dar kartą įregistruoti savo įmones, tačiau nesėkmingai – sutrukdė Lietuvos mokesčių administratorius, jau žinodamas apie įmonių priklausymą minėtai grupuotei“.

„Jei Šiaulių apskrityje įmonės buvo įsteigtos tam, kad praplėstų „karuselę“, tai mūsų apskrityje Biržų rajone įregistruota įmonė vykdė realią veiklą, bet dar sudarinėjo ir fiktyvius sandorius. Kai Latvijos mokesčių administratorius sustabdė neteisėtą PVM susigrąžinimą Latvijoje, tuomet schemos organizatoriai per Biržų įmonę pabandė iš Lietuvos biudžeto susigrąžinti beveik 100 tūkst. litų PVM, tačiau mokesčių inspektoriai užkirto tam kelią. Mes jau žinojome, kad Biržų rajono įmonė priklauso tai pačiai grupuotei. Už bandymą sukčiauti minėta įmonė sulaukė sankcijų – po atlikto patikrinimo jai papildomai priskaičiuota per 130 tūkst. litų mokesčių ir baudų”, – sako Panevėžio AVMI viršininkas Aldas Skvarnavičius.

Atliktas daugiašalis sukčiavimo schemoje dalyvavusių įmonių patikrinimas davė abipusės naudos: Lietuvoje „karuselė“ neįsisuko, o Latvijos mokesčių administratoriai sutrukdė iš Latvijos valstybės biudžeto pasisavinti per pusę milijono eurų. Tuo pačiu nustatyta, kad grupuotė jau buvo Latvijos biudžetui padariusi 3 milijonų eurų žalą, kurią įmonės turės atlyginti sumokėdamos joms priskaičiuotus mokesčius.

Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, yra atsakinga už 23 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai – pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizo mokestis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą sudaro biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius – VMI ir vietos mokesčių administratoriai – apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas ir jų užpildymo taisykles, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikiama daug kitų elektroninių paslaugų. Lietuvos gyventojams ir įmonėms trumpuoju telefonu 1882 Mokesčių informacijos centras teikia konsultacijas gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno ir socialinio mokesčių, pajamų ir turto deklaravimo klausimais, teikia informaciją apie mokestinių procedūrų vykdymą ir bendrąją informaciją apie VMI.

Daugiau galima sužinoti interneto svetainėje www.vmi.lt.

Rita Skavičienė,

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos

atstovė spaudai