„Feniksai“ gaudomi ir Kaune
Ketvirtadienis, 05 Lapkritis 2009 10:37
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad pastaruoju metu nustato ne vieną „Fenikso sindromu“ vadinamą atvejį, kai bankrutuojančioms įmonėms paliekama nesumokėtų mokesčių bei skolų, turtas parduodamas kitoms bendrovėms, kurias valdo giminaičiai ar verslo partneriai, o iš šių sandorių dar bandoma uždirbti susigrąžinant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM).
Atliekant mokestinį patikrinimą dėl PVM permokos grąžinimo, nustatyta, kad Kaune registruota uždara akcinė bendrovė (toliau – UAB) prieš pusantrų metų pagal žemės pirkimo pardavimo sutartį už daugiau nei 14,5 mln. litų įsigijo sklypą Vilniuje ir jį šiemet pardavė kitai įmonei. Pardavusi žemę bendrovė į valstybės biudžetą turėjo sumokėti per 2,3 mln. litų PVM, tačiau to nepadarė, nes neva tapo nemokia. Sudarius sandorį UAB kitai įmonei padengė turimus įsiskolinimus, taigi disponuojama grynaisiais pinigais nebuvo. Tačiau sandoris vyko tarp susijusių asmenų, t. y. sklypą įsigijusi kita įmonė turėjo 90 proc. jį pardavusios UAB akcijų. Akivaizdu, kad šiuo sandoriu tikėtasi mokestinės naudos, nes abi tarpusavyje susijusios įmonės žinojo apie nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą. Siekiant užtikrinti mokestinės prievolės vykdymą VMI žemę pirkusiai bendrovei apribojo teises disponuoti deklaruota mokestine permoka – beveik 1,7 mln. litų.
Dar vienas „Fenikso sindromo“ atvejis nustatytas patikrinus daugiau nei 132 tūkst. litų vertės PVM permokos grąžinimą transporto priemonių pardavimu ir krovininiu kelių transportu besiverčiančiai UAB. Metų pradžioje ši UAB iš prekybos įmonės įsigijo transporto priemonių bei kito ilgalaikio turto beveik už 500 tūkst. litų ir kreipėsi į VMI dėl 79 tūkst. litų PVM grąžinimo. Prekybos įmonė, pardavusi turtą, pardavimo PVM nesumokėjo, nes bankrutavo. Patikrinimo metu nustatyta, kad turtą pirkusi UAB veiklą vykdo bankrutavusios įmonės veiklos vietoje, o jos direktorius, buhalterė bei dar 22 darbuotojai, tarp kurių ir bankrutavusios įmonės savininko sūnus, anksčiau dirbo bankrutavusioje ir į valstybės biudžetą pardavimo PVM nesumokėjusioje įmonėje. Išsiaiškinta, kad turtą įsigijusios bendrovės direktorius žinojo, kad jį pardavusiai įmonei bus keliama bankroto byla, bet nepaisant to, bandė gauti lėšų iš biudžeto.
„Minėtas bendroves valdantys asmenys žinojo apie būsimus bankrotus ir į valstybės biudžetą nesumokėtą PVM. Paprastai nesąžiningumo kaina tampa gerokai didesne už nesumokėtus mokesčius: ne tik skaičiuojami delspinigiai ir baudos, tačiau prarandamas partnerių pasitikėjimas bei geras vardas. Šiandien, naudojantis mokesčių inspekcijos turima informacija, greičiau išaiškinamos tokios tarpusavyje susijusių asmenų gudrybės“, - sako Kauno AVMI viršininkas Antanas Nesteckis.
Virginija Vanagienė, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja
Komentuoti
