Lietuvos kelius teršia šiukšlės ir vandalai

Ketvirtadienis, 25 Rugpjūtis 2011 10:05

Šiukšlių srautai nemažėja

Apie šiukšles keliuose, pakelėse jau daug rašyta, kalbėta, bet jos vis atsiveria naujais nekultūringumo, nepagarbos kelius prižiūrintiems žmonėms klodais.

Mūsų teisės aktuose šiukšlės vadinamos bešeimininkiu turtu. Nors šeimininko nėra, tačiau tą "turtą" kažkas turi valdyti. Prižiūrėdami kelius, šiukšlių netvarką pakelėse bando sutvarkyti kelininkai. Jie priversti rinkti šiukšles, vežti jas į sąvartynus ar kelių tarnybas – rūšiuoti, perkrauti į konteinerius, vėl transportuoti. Ir taip kasmet.

Pastaraisiais metais valstybinės reikšmės kelių juostoje per metus surenkama ir išvežama į sąvartynus daugiau kaip 5 tūkst. tonų šiukšlių. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės šiukšlėms surinkti, saugoti, transportuoti ir priduoti į sąvartynus išleidžia virš 6 mln. litų per metus.

Vien Utenos apskrities kelių juostoje, 2008 metais uždarius lokalinius savivaldybių sąvartynus, iš pakelių surenkamų komunalinių atliekų kiekiai, palyginti su ankstesniais metais, padvigubėjo. Gyventojai atliekas vežė plastmasiniais maišais, net lengvųjų automobilių priekabomis ir vertė į automobilių stovėjimo ir poilsio aikšteles. Daug atliekų krovė tiesiog autobusų sustojimų peronuose, ypač – netoli gyvenviečių ar kolektyvinių sodų. Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų kelių tarnybos tais metais surinko 438 t komunalinių atliekų, tiems darbams išleido 337 tūkst. litų.

Situacija beveik nesikeičia ir pastaraisiais metais. Antai VĮ "Tauragės regiono keliai" šiuo metu prižiūri 96 autopaviljonus, 18 trumpalaikio poilsio aikštelių, 570 autobusų sustojimo aikštelių su peronais. Į šias vietas šiukšlės keliauja ne tik iš pravažiuojančių automobilių salonų ir bagažinių, bet dažnai ir iš sunkvežimių kėbulų, gretimų kaimų kiemų ar pavienių sodybų. Taip lėšos, kurios galėtų būti naudojamos kelių remontui, nukeliauja šiukšlėms rinkti ir pervežti. VĮ "Tauragės regiono keliai" direktoriaus pavaduotojas Zigmantas Puidokas sako, kad "ne tik keliai, bet ir mūsų pakelės reprezentuoja valstybę. Žiūrėdami į šiukšlynus, svečiai mano, kad čia gyvena labai nevalyvi žmonės". Vien VĮ "Tauragės regiono keliai" kasmet iš apskrities griovių iškuopia apie 700 t šiukšlių.

Nesunkiai galime įsivaizduoti, kad mūsų gintarinio pajūrio keliai ir pakelės dar labiau šiukšlinamos. Ten šiukšlės surenkamos ir išvežamos kasdien, dešimtimis kubinių metrų ir tonų. Tam skiriama speciali brigada, bet ir ji vos spėja. Šis darbas būtų produktyvesnis, jei šiukšlių pakelėse neišmestų pravažiuojantys vairuotojai. O išmeta tiesiog maišais.

Šit pirmąjį šių metų pusmetį VĮ "Klaipėdos regiono keliai" surinko 280 t šiukšlių. Kauno regiono kelininkai – 144 t šiukšlių, Marijampolės – 56,7 t, Panevėžio – 560 t, Tauragės – 175 kub. metrus. Telšių kelininkai taip pat sako, kad eismo įvykiai ir vandalizmas – ne vienintelė problema įmonės prižiūrimuose keliuose. Per šių metų 6 mėnesius iš pakelių ir poilsio aikštelių jie surinko ir išvežė apie 36 t šiukšlių. Daugiausiai jų išgabeno iš pakelėse esančių poilsio aikštelių magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga, krašto keliuose Mažeikiai–Plungė–Tauragė poilsio aikštelėse ir žiedinių sankryžų šalikelėse, Telšiai–Seda prie Plinkšių ežero, Salantai–Plateliai–Alsėdžiai prie Platelių miestelio. Utenos kelininkai surinko apie 158 t, Vilniaus – 472 tonas įvairių atliekų. Iš viso darbai prie šiukšlių Lietuvos kelių regioninėms įmonėms kainavo per 620 tūkst. litų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas šią problemą nagrinėja taip: "Žmonės, norėdami sumažinti savo išlaidas už išvežamas šiukšles ir negalėdami jų nemokamai išmesti vietiniuose sąvartynuose, pradėjo jas masiškai vežti į kelius (aikšteles, stoteles). Keliai tapo alternatyviais nemokamais sąvartynais. Tokias šiukšlių sankaupas prie kelių mes sutvarkome kaip bešeimininkes atliekas. Tačiau tai neekonomiška ir neteisinga. Kelininkai neturi tapti neoficialiu atliekų tvarkytojais visų savivaldybių teritorijose ir savo lėšomis išvalyti gyventojų šiukšles. Šią problemą būtina spręsti".

Nusidėvėjusias, suplyšusias automobilių padangas Lietuvos vairuotojai taip pat stengiasi palikti pakelėse ar automobilių stovėjimo aikštelėse. Šiemet per pusmetį vien tik VĮ "Automagistralė" darbininkai pakelėse surinko daugiau kaip toną panaudotų padangų.

Kelio ženklai, skydai tapo pakelių taikiniais

Kelio ženklai beveik kasdien niokojami be atodairos: juos vagia, laužo, net šaudo. Ypač dažnai nukenčia kelio ženklų atramos. Pasipiktinę tokiu vandalizmu, kelininkai ir girininkijų darbuotojai miškingose vietose jau pradėjo statyti kelio ženklus su mediniais kotais. VĮ "Automagistralė" keliuose per pusmetį sugadinti 85 kelio ženklai, Alytaus regiono – 75 kelio ženklai, metalinių atramų – 85. Šiame regione nuolat vagiamos kilometrinių ženklų atramos kelyje Vilnius–Varėna–Gardinas (93–95 km), kelyje Varėna–Rudnia–Paramėlis–Katra. VĮ "Kauno regiono keliai" sugadinti 186 ženklai, 318 kelio ženklų atramų, Marijampolės regione– 24 kelių ženklų atramos, Panevėžio, Tauragės Telšių – per 300 kelio ženklų, Utenos – 90 metalinių kelio ženklų atramų, Vilniaus – 539 kelio ženklai ir skydai, 43 kelio ženklų atramos. Šios atramos kelio Lokėnai–Vepriai–Gelvonai ruože Pageležiai–Kanciškiai dingsta jau ne pirmą kartą.

Kulkų suvarpyti kelio ženklai taip pat ne naujiena Lietuvos keliuose. Tokių per šį pusmetį atsirado VĮ "Alytaus regiono keliai" kelyje Vydeniai–Dubičiai–Rakai. VĮ "Klaipėdos regiono keliai" sušaudyti kelio ženklai 8 keliuose, skirtingose vietose. VĮ "Šiaulių regiono keliai" sušaudyta 18 kelio ženklų (8,4 kv. m).

Stebėtina, bet tokiu vandalizmu užsiima ir medžiotojai. VĮ "Telšių regiono keliai" užfiksavo, kad pastarieji taip pat prisideda prie valstybinio turto niokojimo. Neaišku, dėl kokių priežasčių taip elgiamasi, bet savo šautuvus jie išbando taikydamiesi ir šaudydami į pakelėse stovinčius kelio ženklus. Per šių metų pirmąjį pusmetį Telšių kelininkams teko pakeisti apie 20 kv. m kelio ženklų, kuriuos išdaužė iš medžioklinio šautuvo paleisti šratai.

Niokojami autopaviljonai, poilsio aikštelės ir lauko baldai

Kelyje Kaunas–Klaipėda dažais aprašinėtą Sitkūnų autobusų paviljoną teko tvarkyti VĮ "Automagistralė". Panašių papildomų darbų ir lėšų pareikalavo VĮ "Alytaus regiono keliai" priklausanti kelyje Vilnius–Varėna–Gardinas (121 km) išpaišyta stotelė, kelyje Babriškės–Varėna–Eišiškės (24 km) nuniokota stotelė. VĮ "Klaipėdos regiono keliai" keliuose nuniokoti 4 autopaviljonai, Kauno – 14, Marijampolės – 2, Panevėžio – 4, Šiaulių – 1, Tauragės – 3, Telšių – 3. Telšių kelininkai pranešė, kad niokojami ir tie paviljonai, kurie pastatyti miesteliuose, ir esantys pagrindiniuose keliuose, kur vyksta intensyvus automobilių eismas (magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga). Utenos regione teko remontuoti 81,8 kv. m paviljonų sienų. VĮ "Vilniaus regiono keliai" remontavo net 20 autopaviljonų.

Dažnai vandalai niokoja autopaviljonuose, autobusų stotelėse, pakelių laikino automobilių stovėjimo aikštelėse esančius lauko baldus – stalus, suolus, šiukšlių dėžes ir kt. Taip Klaipėdos regione suniokoti 47 baldai, Kauno – 93, Marijampolės – 60, Panevėžio – 13, Šiaulių – 5, Tauragės – 20, Telšių – 7, Utenos – apie 50, Vilniaus – 46.

Nuostoliai milijoniniai, kaltininkų – vienas kitas

Apskaičiuota, kad valstybinės reikšmės keliuose per šių metų 6 mėnesius sugadintų kelio elementų vertė beveik 4 mln. litų.

VĮ "Automagistralė" patyrė nuostolių už 1113454 Lt, VĮ "Alytaus regiono keliai" – už 92354 Lt, VĮ "Kauno regiono keliai" – už 766395 Lt, VĮ "Klaipėdos regiono keliai" – už 145018 Lt, VĮ "Marijampolės regiono keliai" – už 122655 Lt, VĮ "Panevėžio regiono keliai" – už 216470 Lt, VĮ "Šiaulių regiono keliai" – už 137920 Lt, VĮ "Tauragės regiono keliai" – už 133900 Lt, VĮ "Telšių regiono keliai" – už 33990 Lt, VĮ "Utenos regiono keliai" – už 111679 Lt, VĮ "Vilniaus regiono keliai" – už 736524 Lt.

Visos Lietuvos kelius prižiūrinčios regioninės įmonės per šių metų 6 mėnesius patyrė daug nuostolių: dėl atitvarų – 1536696 Lt, dėl signalinių stulpelių – 666660 Lt, dėl kelio ženklų – 334981 Lt, dėl kelio ženklų atramų – 134073 Lt, dėl tvorų pėstiesiems – 21403 Lt, dėl tvorų nuo žvėrių – 47345 Lt, dėl lauko baldų – 69426 Lt, dėl autopaviljonų – 111502 Lt, dėl šiukšlių – 620082 Lt, dėl apšvietimo atramų – 25000 Lt, dėl sniegatvorių – 2975 Lt, dėl šlaitų ir kelkraščių sugadinimo – 2715 Lt, dėl tiltų turėklų – 17000 Lt.

Iš viso per pusmetį dėl kelių ir jų infrastruktūros gadinimo padaryta žala siekia apie 3,6 mln. Lt.

Dėl patirtų nuostolių valstybinius Lietuvos kelius prižiūrinčios įmonės kreipiasi į teisėsaugos institucijas. Deja, dažniausiai tyrimai nutraukiami, nes kaltininkai surandami retai.

Šiuo požiūriu kiek geriau sekėsi VĮ "Utenos regiono keliai" specialistams – iš 16 kreipimųsi į policiją 7 atvejais vandalus pavyko nustatyti.

Parengta pagal LAKD info