Veliuoniškiai kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl prieštaringai vertinamo seniūnijos projekto
Antradienis, 05 Sausis 2010 13:36
Deivė VELIONA reikalinga Veliuonos puošmena ar ne.
Veliuonos kraštiečiai kreipėsi į Jurbarko savivaldybės administraciją prašydami administracijos atsakingus darbuotojus išreikšti nuomonę dėl prieštaringai vertinamo seniūnijos projekto.
Prašymo tekstas:
Ponui Jonui Bučinskui,
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriui
Poniai Radetai Savickienei,
Kultūros skyriaus vedėjai
P R A Š Y M A S
Veliuona,
2010 – 01 – 04
2009 metų pradžioje Veliuonoje žmonės daug diskutavo dėl seniūno Mindaugo Šlepševičiaus iniciatyvos statyti miestelyje vadinamąją deivės Velionės skulptūrą. Jūs dalyvavote susitikime su Veliuonos gyventojais. Buvo perskaitytos mokslininkų L. Klimkos ir R. Repšienės išvados, leidžiančios aiškiai suprasti, kad deivė Velionė – lingvistinis nesusipratimas. Tikintieji siūlė M. Šlepševičiui pateikti oficialią paraišką etnokultūrinei ekspertizei, kuri bendruomenei, L. Klimkos patikinimu, nieko nekainuotų. Tačiau susirinkę žmonės, išgirdę Jūsų, gerbiamas p. J. Bučinskai, ir Jūsų, gerbiama p. Radeta Savickiene, patikinimą, kad Veliuonoje skulptūra jokiai deivei nebus statoma, nurimo.
Deja, ramybė tęsėsi neilgai. Artėjant 2009 metų adventui ir šv. Kalėdoms M. Šlepševičius vėl organizavo konkursą deivės Velionos skulptūrai sukurti. Mus glumina tokie seniūno veiksmai.
2009 m. gruodžio 28 d. prie apskrito stalo susitiko Veliuonos bendruomenių atstovai: Rūta Misevičienė, Veliuonos bendruomenės pirmininkė, Dalius Aleksandravičius, Veliuonos kraštiečių ir neįgaliųjų bendruomenės pirmininkas, Arūnas Dungveckas, veliuoniečių sambūrio ,,Junigeda“ pirmininkas, Nijolė Dungveckienė, Kauno arkivyskupijos įsteigto Veliuonos Švč. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo parapijos katalikiškojo šeimos centro vadovė, Jūratė Kvietkauskienė, Veliuonos ,,Caritas“ vadovė, Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa, rašytojai, turintys meno kūrėjų statusą ir Genovaitė Baliukonytė, savaitraščio ,,XXI amžius“ žurnalistė. Vėl buvo diskutuota deivės Velionės klausimu.
Manome, kad į esminį klausimą: ar senajame lietuvių tikėjime būta deivės Velionės, tikrai negalėtų atsakyti joks specialaus išsilavinimo neturintis žmogus. Panašūs svarstymai jokiu būdu negali būti minios ar netgi bendruomenės diskusija. Profesionalų atsakymą gali duoti tik etnologai, tautosakininkai, istoriografai ir kiti specialistai. Remdamiesi išvadomis, kurias pateikė L. Klimka ir R. Repšienė, mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame lietuviškosios etnokultūros profanacijai ir falsifikavimui Veliuonoje.
Etninės kultūros globos tarybos narys profesorius Limbertas Klimka rašo: ,,Mūsų kartos baltų mitologijos žymūs tyrinėtojai – A.J. Greimas, G.Beresnevičius, V.Toporovas, R.Balsys – deivę Velioną laiko lingvistiniu nesusipratimu, interpretacijos klaida. Jonas Lasickis veikale „Apie žemaičių dievus“ (parašytas apie 1585 m.) pamini šį įvardą kreipinyje į Ežiagulį, t.y. mirusįjį, tikriausiai norint jį pavadinti „velioniu“. Lietuvių mirties dievaite laikytina Giltinė, požemio ir vėlių pasaulio valdovu – Velinas. Iš pastarojo vardo šaknies yra kilę nemažai mūsų krašto vietovardžių.“
Kultūros, filosofijos ir meno institute dirbanti dr. Rita Repšienė rašo: ,,Internete paplitusios deivės Velionos prezentacijos, pvz., „Veliona (kitaip – Deivutė, Vilutė, Velnė) – Amžinybės, amžinos vilties, būsimo pomirtinio gyvenimo deivė. Mirusiųjų arba vėlių deivė, chtoninė dievybė, turėjusi dualistinį pobūdį, t. y. išreiškė gėrį ir blogį. Ji rūpinosi vandeniu, oru, ugnimi, žeme, požemiu ir jo lobiais“ http://lt.wikipedia.org/wiki/Veliona), yra jokiais istoriografiniais argumentais neparemti samprotavimai/… /Senuose baltų religijos ir mitologijos šaltiniuose Veliuona minima tik dviem aspektais: kaip vietovė ir kaip pilis. Apskritai, galima būtų apibendrinti, kad deivė Veliona / Veliuona, atsiradusi XVI amžiuje Jono Lasickio raštuose, išpopuliarėjo dėl sąsajų su vietovardžiu Veliuona, įgavo dievybės atributus (veiklos sferą, garbinimo vietą − legenda apie didžiausią deivės šventyklą, buvusią Veliuonos bažnyčios vietoje ir T. Narbuto rastą akmeninę lentą, liudijančią šį faktą, tapatinimo su kita − su mirtimi siejama deive Giltine paskleidimą), deja, taip ir liko mitinių aspiracijų fantazija.“
Į klausimą, ar Veliuonos miesteliui reikia mirties deivės Velionės, pasak mokslininkų, sugalvotos tik XVI amžiuje, mes nedvejodami atsakome: nereikia! Šią idėją paskleidė Jonas Lasickis, nemokėjęs žemaičių kalbos, remdamasis pasakojimais matininko, XVI a. vykdžiusio valakų reformą Žemaitijoje.
Norėtume, kad į klausimą, ar, būtent, deivė Velionė tikrai reikalinga ne vien tik Veliuonai, bet ir Jurbarko rajonui, Lietuvos gyventojams ir Veliuoną lankantiems turistams, dar kartą atsakytumėte ir Jūs, gerbiamas Savivaldybės administracijos direktoriau Jonai Bučinskai, kuriam pavaldus savivaldybės tarnautojas M. Šlepševičius, ir Jūs, gerbiama Kultūros skyriaus vedėja Radeta Savickiene.
Po jau minėto bendruomenės atstovų 2009 m. gruodžio 28 d. pašnekesio prie apskrito stalo rašytojas Gasparas Aleksa kartu su žurnaliste Genovaite Baliukonyte susitiko su Veliuonos seniūnu M. Šlepševičiumi, kuris patikio, kad skulptūros statymo iniciatorė yra seniūnija. Deja, M. Šlepševičius nepateikė bendruomenei prieinamos faktinės skulptūros išlaidų sąmatos, o taip pat nenurodė šaltinių, iš kurių gaunami pinigai šiai idėjai įgyvendinti.
Iš patikimų šaltinių sužinojome, kad asmenys, kurie vykdys skulptūros statybos darbus, seniūnijoje buvo susitikę 2009-12-24, jie susitarė, kokia bus skulptūra, aptarė jos pastatymo vietą, laiką ir autorinių atlyginimų dydį. Skulptūrą numatoma statyti iš bronzos, geležies konstrukcijų ir medinių detalių.
Manome, jog Veliuonos miestelis pakankamai turi istorinių datų ir istoriškai patvirtintų įvykių, kuriuos galima pagerbti atminimo ženklais.
Maloniai prašome Jūsų neatidėliojant atsakyti į mūsų iškeltus klausimus, kol situacija dar tebėra valdoma, be galimų neigiamų pasekmių.
Komentuoti
penkios labai rimtos moteriškės,net vark
šeliui gėles nespejo įteikti už tokį
gerai režisuotą kasmetinį spektaklį.
Midaugai, nepamiršk ir kitais metais,jeigu
datempsi sunkų seniūno vežimą,,,,,,,
Pastatykime,suglaudę pečius,sulptūrą mūsų protėvių vėlėms...
pagatava visaip šmeižti. Tolerancijos daugiau.
Negražu skirstyti žmones į čiabuvius ir atėjūnus. Reikia vertinti žmonių darbus.
butu......
Jei ne europiniai pinigai, tai Žarnių kelias tebebūtų nepravažiuojamas. Už tokius didelius pinigus, kurie buvo sukišti į šį kelią, buvo galima Veliuoną sutvarkyti. Kas išmano turėtų pasidomėti šios amžiaus statybos išlaidomis. Mindaugas Šlepševičius daug daro dėl Veliuonos, bet aplinka kalta, veda žmogų iš kelio, trukdo. Jam tiktų administracijos diektoriaus J. Bučinsko pavaduotojo postas, kuris dabar laisvas. Pagražėtų visas Jurbarko rajonas.
Galbūt parodykite savo gerus darbus ir tiesiog galėsime pabandyti padiskutuoti, o gal neturite ką parodyti? Gal Jums nepatinka viešumas? Gal Jus tai žeidžia? O gal tiesiog reikškime visi savo mintis ir spręskime, o gal paskelbkite karą "Atėjūnams"? Oi užsimiršau, juk Jūs jau seniai paskelbę karą "Atėjūnams" , tiesiog mes tokie nesupratingi ir tiktai dabar tai supratome.
kelia