Viešvilės seniūnas domėjosi Lenkijos agroturizmu

Pirmadienis, 19 Balandis 2010 10:31

Balandžio 10-14 dienomis drauge su partneriais iš Kazlų Rūdos lankėmės Lenkijos Warmijos regione. Šis vizitas vyko pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų projektą „Gandrų ir bebrų šalyje“, kurį įgyvendina Lenkijos Warmijos ir Lietuvos Sūduvos vietos veiklos grupės. Pagrindinis projekto tikslas – suteikti žinių ir įgūdžių kaimo gyventojams, plėtojant agroturizmo iniciatyvas. Viena iš projekto veiklų – praktinis seminarų ciklas Lenkijoje „Kaimo infrastruktūros gerinimo galimybės plėtojant ekologinį turizmą”. Lietuvoje ši turizmo rūšis dar tik pradeda savo veiklą, o iš partnerių Lenkijoje – jau galima ir pasimokyti.

Kelionės pradžioje nuotaikas aptemdė katastrofa Smolenske. Svečiuodamiesi net mažiausiuose kaimeliuose jautėme gilų liūdesį, sutelktumą ir drauge vienijomės šioje rimtyje. Nepaisant niūrių nuotaikų, viešnagė vyko pagal iš anksto parengtą programą. Pirmąją dieną susipažinome su Wałszos upės slėnio rezervatu. Tai patrauklaus kraštovaizdžio gamtos rezervatas, Pieniężno gyventojų pasivaikščiojimų vieta. Wałszos upės slėnio rezervato rytinėje dalyje atsiveria panorama su kabančiu geležinkelio tiltu ir senoviniu vandentiekio bokštu. Rezervato širdyje yra koplyčia su legendomis apipintu šaltiniu. Legenda pasakoja, kad labai seniai gaisro metu keli sužeisti kareiviai, bėgdami nuo persekiotojų, pasislėpė netoli koplytėlės, maitindamiesi miško augmenija ir gerdami vandenį iš šaltinio, labai greitai išgijo ir vėl galėjo stoti į kovą. Rezervato apžvalgos bokšte galima grožėtis rezervato ir Pieniężno apylinkių panorama.

Antrąją dieną aplankėme Żywkowo mažąjį kaimelį, kuris nutolęs apie pusę kilometro nuo Lenkijos ir Rusijos sienos. Jį sudaro devyni ūkiai, kuriuose iš viso gyvena maždaug 25 žmonės. Šis mažas kaimelis išsiskiria tuo, kad kiekvienais metais į Żywkowo atskrenda apie 70 gandrų, o išskrenda – 2 kartus daugiau. Tai pritraukia vis daugiau turistų, kurie nori stebėti šių paukščių gyvenimą. Po pietų lankėmės 1070 m. įkurtame bebrų buveinės rezervate, kuris užima 403,95 ha plotą. Šio rezervato tikslas – pilna bebrų apsauga. Rezervatas yra patraukli turizmo ir poilsio vieta, per kurį teka upė Pasłęka. Ši upė yra gausiai apgyvendinta bebrų ir per visą jos ilgį yra saugojama pagal Europos tinklų NATURA 2000 apsaugą.

Trečiąją dieną buvome sužavėti Wandzino ekologinio gyvenimo ir solidarumo asociacijos reaklimatizacijos centru, kuris užsiima ne tik senųjų gyvūnų ir augalų veislių bei nykstančių rūšių išsaugojimu ir populiarinimu: Popielniański rasės baltaisiais Lenkijos triušias, žaliakojomis kurapkinėmis vištomis, senųjų aukštastiebių vaismedžių auginimu bei vaisių džiovinimu ir perdirbimu, bet ir atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant socialines problemas. Šiame centre gyvena ir dirba žmonės, turintys priklausomybes alkoholiui, narkotikams arba AIDS sergančios besilaukiančios mamos. Priklausomai nuo reabilitacijos programos kiekvienam sudaroma individuali programa. Darbuotojai pasakojo, kad ne kiekvienas atvykęs iš karto pritampa šioje bendruomenėje. Kai kuriems tai pasiseka tik iš penkto ar šešto karto. Buvimas šiame centre yra tik savanoriškas, jokių aukštų tvorų ir prievartos čia nėra. Buvome sužavėti šių žmonių motyvacija dirbti drauge ir ieškoti gyvenimo prasmės. Svarbu paminėti, kad jų užauginti triušiai, vištos bei vaismedžiai perduodami kitoms įvairioms organizacijoms ir institucijoms, kurios vykdo socialinės atskirties programas.

Ketvirtąją dieną lankėmės ekologinėje kultūrinėje draugijoje „Grūdas“, kuriame ekologiškas ūkis parodomas kaip edukacijos vieta. Ekologiškame Evos ir Peterio ūkyje daugiau kaip 40 ožkų, 3 karvės, vienas arklys. Karvių ir ožkų pienas perdirbamas į sūrius. Didžiąją dalį žemių sudaro pievos ir ganyklos, taip pat auginami javai nuosavai ekologiškai kepyklai, kurioje per savaitę iškepama apie 1200 kepaliukų duonos. Tai yra sveikų grūdų duona iš ekologiškai pagamintų grūdų. Didžioji dalis grūdų gaunama iš kitų sertifikatus turinčių ekologiškų ūkių. Lietuvos delegacijai buvo sudaryta galimybė patiems pabandyti išsikepti ekologiškos duonos bei paragauti šio ūkio įvairių ekologiškų maisto produktų. Šiame ekologiškame ūkyje yra net biblioteka, kur vietos ūkininkai turi galimybę susipažinti su kitų šalių patirtimi plėtojant ekologiškus ūkius, veikia internetinis centras. Čia vykdomos įvairios edukacinės programos, įvairūs mokymai. Šis ūkis dalyvauja pasaulinėje savanorių programoje WWOOF. Mums beviešint šiame ūkyje dirbo savanoris atvykęs net iš JAV. Šio ūkio savininkai domėjosi galimybe ir Lietuvos jaunimui dalyvauti bendruose projektuose. Gegužės mėnesį planuojamas svečių vizitas Lietuvoje.

Paskutiniąją dieną aplankėme Skanseno kaimą. Čia Eksponuojami statiniai yra kilę iš Warmijos, Mozūrijos, Pavyslio ir Mažosios Lietuvos. Muziejus buvo įkurtas 1904 m. Karaliaučiuje. Iš pradžių buvo eksponuojamos tik senovinių objektų rekonstrukcijos. Besiplečiančiai kolekcijai trūko erdvės, todėl 1938-1942 metais ji buvo perkelta į Olsztyneką. Lankytojams susidaro įspūdis, kad jie persikėlė į senovinio kaimo sodžių. Kiemuose girdėti smulkiųjų naminių gyvūnų kudakavimas ir bliovimas, o gyvenamųjų namų interjeras atrodo taip, lyg namiškiai būtų iš jų tik trumpam išėję. Kaimas Skansene atrodo visiškai ekonomiškai nepriklausomas: čia yra aliejaus spaudykla, kalvė ir vandens malūnas, o aukštai girgždėdami sukasi medinių vėjo malūnų sparnai. Nedidelę šiaudais dengtą bažnyčią kas sekmadienį atgaivina šventųjų Mišių liturgija. Svečių laukia dviejų šimtų metų senumo karčema, o joje – skaniai paruošta žuvis ir kiti senieji patiekalai.

Kelionės pabaigoje drauge su Suvalkijos ūkininkais įsitikinome, kad vietovės konkurencinis pranašumas formuojasi vietos išteklių pagrindu. Kuo daugiau vietovė turi unikalių išteklių, kurie išskiria ją iš kitų vietovių ir kuo efektyviau vietos gyventojai ar vietos bendruomenės sugeba juos panaudoti, tuo didesnis konkurencinis pranašumas yra įgyjamas. Tokių unikalių vietovių turime ir mes savo teritorijoje, tačiau trūksta investicijų, drąsos ir ryžto, kad galėtume būti patrauklūs ne tik vietos gyventojams, bet ir turistams. Ši kelionė, tikime, bus startas būsimiems bendriems projektams įgyvendinant įvairius sumanymus. Įgyvendinant vietos plėtros strategijas ir pritaikant gamtinius išteklius turizmui, bus sudarytos sąlygos kaimo vietovėse naujų verslų plėtojimui, gyventojų užimtumo didinimui bei laisvalaikio įvairinimui.

Viešvilės seniūnijos seniūnas Valentinas Kucinas