Pirmadienis, 21 Birželis 2010 09:17
Juodaičių kaimas (Jurbarko raj.) kaip ir daugelis Lietuvos kaimų nieko neišsiskiria iš kitų, bet čia nuo seno gyveno žmonės, dirbo žemę, statė. 1780 m. toje vietoje kur šiuo metu bažnyčia, juodaitiškiai pasistatė koplyčią, Ariogalos parapijos filiją, o aplinkui buvo kapinaitės. Esant reikalui iš Ariogalos atvažiuodavo kunigas ir toje koplyčioje laikydavo pamaldas. 1858 metais sutikus Žemaičių vyskupui Juodaičiuose apsigyveno kunigas Jonas Vitkevičius. Ariogalos klebonas tam nebuvo prielankus ir norėjo koplyčią nugriauti, bet žmonės pasipriešino ir jis turėjo nusileisti. 1859 m. į Juodaičius buvo paskirtas darbštus kunigas Antanas Viršilas, kurio rūpesčiu iš koplyčios buvo perstatyta špitolė ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Ją pastatė vietos gyventojai. Užbaigus bažnyčią buvo pastatyta varpinė. 1863 m. Juodaičių filialistas kunigas Antanas Viršila už pagalbą sukilėliams ištremtas į Sibirą. Medinė bažnyčia per pirmąjį pasaulinį karą sudegė ir vėliau 1930 m. buvo pastatytą mūrinė, o varpinė išliko. Ji medinė, tašytų rąstų, šešiakampė su paaukštinimu, stogas dengtas lentutėmis. Joje yra trys varpai. Du mažesnieji varpai išlieti Anglijoje KUPFER FABRIK 1865 m. Vienas jų per pirmąjį pasaulinį karą apgadintas, todėl buvo nupirktas naujas, didesnis. Didysis varpas 1918 m. išlietas Aleksandro Vasiljevičiaus CHSAČEVO fabrike Valdajuje Novgorodo srityje Rusijoje. Kaip matosi iš užrašo ant varpo, pinigų šiam varpui pirkti paaukojo Simonas Gudžiūnas. Inventoriaus knygoje nurodyta, kad visi 3 varpai kainavo 4000 Lt. Varpinė seniau buvo keletą kartų remontuota, perdengtas skardinis stogas, nudažyta.
Dar pernai Juodaičių klebonas Žygintas Veselka su išmanančiais apie statybas parapijiečiais apžiūrėję varpinę pamatė, kad jos stovis labai blogas. Pamatiniai rastai ir grindys visiškai supuvę, todėl ji pasvirusi, vietoje langų - kiaurymės, o apkalimo lentos visai supuvę, todėl nusprendė savo jėgomis suremontuoti. Klebonas rūpinosi mediena ir kitomis reikalingomis medžiagomis. Parapijos žmonės aukojo aukas kiek kas galėjo. Nors laukuose buvo pats darbymetis, parapijos žmonės labai aktyviai įsijungė į remonto darbus. Meistrų meistras ūkininkas Leonas Butkus, ne tik paaukojo medienos, bet paruošė lentas apkalimui, pagamino langus, atsivežė įrankius ir triūsė nuo ryto iki vakaro.
Negailėdami laiko ir jėgų jam padėjo Stanislovas Marcinkus, Vytautas Bukauskas, Sigitas Mickus, Arūnas Gaudinskas, Zenonas Banys, Edmundas Paulavičius, Rimas Jačiunskas, Gražvydas Tamkus, Algis Vitkauskas, Audrius Prakapas, Valentinas Jocius ir kiti. Klebonas ne tik rūpinosi medžiagomis, bet ir pats po pamaldų triūsė kartu su visais.
Per labai trumpą laiką varpinė sušvito naujomis spalvomis ir pradėjo naują gyvenimą. Pakeisti pamatiniai balkiai, suvaržytas ir sustiprintas karkasas, sudėtos grindys, apkaltos sienos, padaryti nauji langai, perdažytas stogas. Ji išliko autentiška tokia pat kokią statė mūsų protėviai, tik mediena impregnuota antiseptinėmis medžiagomis atspariomis atmosferai, todėl dar ilgai stovės puoš Juodaičius.
Nuotraukų ir teksto autorius A. Skridla


