Šimkaitiškiai vyko į Nidą

Trečiadienis, 28 Liepa 2010 09:41

Liepos 16 dieną Šimkaičių miestelio bendruomenės iniciatyva buvo suorganizuota ekskursija į Nidą.

Karštą ir ankstyvą rytmetį prie Šimkaičių seniūnijos atvyko didžiulis 50 vietų autobusas iš Raseinių nuvežti mūsų į pajūrį. Su puikiu ir nuoširdžiu vairuotoju į kelionę išsiruošė ne tik Šimkaičių miestelio bendruomenės nariai, bet vyko šeimos ir pavieniai keliautojai iš Vadžgirio, Paulių, Griaužų kaimų.

Pirmiausia nuvykus į Klaipėdą, prie geležinkelio stoties, mus pasitiko gidė, kuri su mumis maloniai bendravo iki pat vakaro. Klaipėdoje persikėlę keltu, patekome į Neringą (Kuršių nerijos nacionalinį parką), kuri yra sudaryta iš penkių gyvenviečių – Nidos, Preilos, Pervalkos, Smiltynės ir Juodkrantės. Kuršių nerija - 98 km ilgio siauras smėlio pusiasalis (nuo 400 m iki 4 km pločio), skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros, iš kurio 50 km priklauso Lietuvos Respublikai. Pirmiausiai važiavome į Smiltynę, kur mus pasitiko apie 235,66 ha ugnies išdeginto ploto. Pasiklausę gidės pasakojimų ir pro autobuso langus pamatę šią „Amžiaus gaisro“ vietą, užsukome į Juodkrantės gyvenvietę aplankyti „Raganų kalną“. Lipant kalnu, gidė pasakojo legendas apie piktąsias raganas, darbštuoles laumes, velnius, vandenius bei kitas mitines būtybes. Ištrūkę iš raganiškų pinklių, pravažiavome ir keletai minučių stabtelėjome prie didžiausios ir seniausiai Lietuvoje žinomos kormoranų ir pilkųjų garnių perimvietės. Kelionę pratęsėm Naglių gamtos rezervate – prieš mus atsivėrė vienas gražiausių Kuršių nerijos kraštovaizdžio elementų – „Mirusios kopos“, stiprių vėjų ir smėlio sukurtos daubos ir išgraužos, savaiminė žolinė augalija, miško dirvožemių fragmentai, o Parnidžio gamtos rezervate – „Baltosios kopos“.

Pakeliui į Nidą, pervažiavome Pervalką – mažiausią nerijos gyvenvietę, išsidėsčiusią 53 m. aukščio Skirpsto kalno kopos ir marių pašonėje bei įlankoje tarp Preilos ir Ožkų ragų įsikūrusią Preilą, šalia kurios dunkso vadinamoji Karvaičių kopa, po kurios smėliu palaidota Karvaičių kaimo gyvenvietė bei stovi paminklas žymiam krašto sūnui, teologijos profesoriui ir kalbininkui Liudvikui Rėzai.

Pagaliau pasiekę Nidą, pirmiausia ėjome į Parnidžio kopą. Ši kopa yra viena populiariausių lankytinų vietų Nidos apylinkėse. Ant Parnidžio kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, kurioje pastatytas Saulės laikrodis. Nuo Parnidžio kopos gėrėjomės Nidos panorama. Nusifotografavę ir žengdami pakrante nuo Parnidžio kopos link Nidos centro, pamatėme daug žvejų sodybų ir šiuolaikiškų poilsio namų bei pramogų įstaigų, praėjome pro prie marių esantį uostą, valčių prieplauką, jachtų klubą, aplankėme čia įsikūrusią Žvejo etnografinę sodybą, Šlovės alėją, paminklą Vytautui Kernagiui. Beveik pasiekę bažnyčią, trumpam užsukome pavalgyti bei aplankyti Nidos kavinių. Papietavus, už bažnyčios mūsų jau laukė autobusas, kuris mus nuvežė netoli jūros. Jūroje maudėmės daugiau kaip porą valandų. Nepajutome, kaip greit atėjo vakaras ir laikas vykti namo. Grįžtant dar kartą sustojome Juodkrantėje nusipirkti lauktuvių: rūkytos žuvies bei įvairių suvenyrų.

Po turiningos kelionės, trukusios nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, grįžome namo pilni įspūdžių.

Šimkaičių miestelio bendruomenės informacija