jurbarkiskis.lt

Išvyka į kitų šalių kaimo bendruomenes

Trečiadienis, 03 Lapkritis 2010 11:29

Nors jau ir ruduo, po vasaros darbymečio reikėtų atsipūsti, tačiau kaimo bendruomenių veikloje apie poilsį dar negalvojama. Kaip tik dabar lengviau galima rasti laiko pasidairyti į kaimynus, pasidomėti jų rūpesčiais, veikla, pasidalinti gerąja patirtimi.

Spalio 17-24 dienomis du Viešvilės bendruomenės nariai, Algirdas Sinkevičius ir Viešvilės seniūnas, Jurbarko VVG valdybos narys Valentinas Kucinas, 54 asmenų grupės sudėtyje, kurios pagrindą sudarė Sūduvos ir Šakių kaimo bendruomenių nariai, vadovaujant Sūduvos VVG pirmininkei, respublikinės kaimo tinklo tarybos narei Redai Knezevičienei, važiavome į kaimynines šalis pasidomėti kaimo bendruomenių veikla. Tuo pačiu teko dalyvauti Sūduvos VVG rengiamoje tarptautinėje praktinėje konferencijoje ,,Lenkijos, Vokietijos ir Slovakijos geroji patirtis, dalyvaujant LEADER  programoje ir gerinant kaimo vietovių infrastruktūrą‘‘.

Iš vietos pajudame 7 val. ryto. Nuotaika visų gera, dviejų aukštų ištaigingas autobusas, malonūs vairuotojai. Nepratusiems kelionė ilga, bet tuojau pat ir pasienis. Atsukame 1 val. laikrodžius, keičiame litus. Pravažiuojame mažiausiai apgyvendintas (40 žm. 1 km. kv.) Suvalkų ir Augustavo vietoves. Kažkur už mstl. Špyliški yra mūsų Šešupės ištakos. Kairėje tęsiasi Augustavo  miškai. Lygumos kaip Sūduvoje - važiuojame Mazovijos - Palenkės žemuma. Pravažiuojame Grajevą, Lomžą, Ostralenką ir sostinę Varšuvą, turinčią 1,6 mln. gyventojų. Šiuo metu išretėjusioje Lietuvoje – jų tik dvigubai daugiau.Už mūsų lieka Visla, kurios ilgis 1047 km. Mūsų Nemunas 937 km ilgio, deja, Lietuvoje tik 359 km.

Pamažu susipažįstame. Grupėje didelė dalis mokytojų, seniūnijų darbuotojų ir kitų kaimo bendruomenių aktyvistų. Visus vienija vienas tikslas - kuo gyvena kitų šalių kaimo bendruomenės, ką naudingo bus galima pamatyti, parsivežti, prisitaikyti. Autobuse savo vertę atgauna lietuviški lašinukai. Važiuojame Didžiosios Lenkijos žemuma. Už mūsų lieka Sochačevas, Lovičius, Kutna, Krosnevičius, Kola, Koninas. Net ir pratusieji prie sėdimojo darbo, autobusui stabtelėjus, skuba pamankštinti kojas. Pagaliau įvažiuojame į Didžiosios Lenkijos vaivadiją, kurios centras - Poznanė. Tai vienas seniausių miestų, pradėjęs kurtis dešiniajame Vartos upės krante VIII-IX amž. Poznanė X-XI amž. - jau kunigaikščių rezidencija. Po II-jo Žečpospolitos padalijimo, 1793 m., ji buvo atiduota Prūsijai. Lenkija šį kraštą atgavo tik po 1918-19 m. didžiojo Lenkijos sukilimo.

Vėlai vakare atvykstame į gyvenvietę Podrzewie, esančią savivaldybės Duszniki šiaurinėje pusėje, turinčią apie 860 gyv. Apsistojame viešbutyje ,,Zajazd Przystanek Alaska‘‘(40 km. nuo Poznanės). Susėdame bendrai vakarienei su Lenkijos VVG KOLD atstovais. Koncertuoja vietos vokalinis – instrumentinis ans., 16 saviveiklininkų, su kuriais vieną lenkų  dainą atliekame lietuviškai.  Nors stalai ir turtingi vaišėmis, pasiūlome ir savo kulinarinio paveldo - verdame bei vaišiname žuviene, kurios virimui  turime sertifikatą.

Rytą apžiūrime miestelio Pniewy, turinčio 7738 gyv., naują sporto kompleksą, statytą iš ES lėšų. Erdvios šiuolaikiškos krepšinio, tinklinio, rankinio, treniruoklių salės pilnos besitreniruojančių mokinių, šiais metais priduotas eksploatacijai stadionas su dirbtinę veją turinčiomis aikštėmis. Mieste yra 3 vid. mokyklos, viena jų - gimnazija. Iš viso mokosi 800 mokinių. 2007-2010m. savivaldybės investicijos  sudarė 3 045 571 zl.,  nuosavas įnašas 6 503 564,4 zl.  Pniewy žinomas nuo XIII amž vidurio, IV amž. jau turėjo miesto teises, tačiau žymiai išaugo tik pastaruoju laikotarpiu. Apžiūrėjome už 10 km. gyvenvietėje Konin iš ES lėšų įrengtą poilsiavietę, kurios samatos vertė 120 tūkst. zl., 75 tūkst. grąžinti iš  SAPARD lėšų ir Lwoweko gimnaziją, jos naują aikštyną. Miestelyje Bolewice miestelio seniūnas, savanorių gaisrininkų tarnybos narys, pristatė sav. gaisrininkų tarnybą, parodė jų materialinę bazę, papasakojo apie tarnybos veiklą. Sav. gaisrininkų tarnyba savo žinioje turi 4 naujas, pilnai sukomplektuotas gaisrines automašinas su pjaustymo įranga (dauguma dovanotos šefų vokiečių). 35 darbuotojai, surinkti iš bedarbių, apmokyti, apdrausti iš ES lėšų (viso-65 darbuotojai) . Per metus į gaisrus gauna apie 50 iškvietimų, į autoįvykius vidutiniškai 2 kartus per parą.

Miestelyje Nowy Tomyšl mus pasitiko miestelio burmistras. Jis supažindino su miestelio istorija, pasiekimais. Šis miestelis pasižymi tuo, kad jame plėtojamas pynimas iš gluosnio, karklo vytelių. Tai ir  vasaros estrada, vytelių skėčiai nuo saulės skveruose, vytelių  pėsčiųjų takas, Walk konkurse Promenada - 2005 užėmęs I-ją vietą, įvairūs kiti papuošimai. Unikalūs pinti gaminiai derinami su miestelio architektūra. Visų dėmesį patraukia Nepriklausomybės aikštėje nupinta didžiausia pasaulyje pintinė, kurios ilgis 19,8m., plotis-9,53m., aukštis-8,98m. Ši pintinė įtraukta į pasaulinę Gineso rekordų knygą. Įdomu tai, kad jos viduje į rentinius pasodinta 42 rūšys medžių ir krūmų. Projektavo vaizdo menininkas Jerdzej Stepak. Sužinojome, kad pintinė nupinta visuomeniniais pagrindais per 55 val., sunaudojant 8 t vytelių, 5 t medžio, 12 t metalo. Tą patį vakarą vietos agroturizmo sodyboje susitikome su Lenkijos VVG KOLD grupės vadovais. Čia vyko tarptautinė konferencija ,,Lenkijos ir Lietuvos geroji patirtis ir perspektyvos, dalyvaujant LEADER programoje, ir viešųjų erdvių pritaikymas bendruomenės poreikiams‘‘. Su savo veikla, įgyvendintais projektais mus supažindino VVG KOLD pirmininkas Irenijus Vitkovskij, vadybininkė, nariai. Ši grupė apima miestelių Kušlin, Opalenica, Lwowek, Duszniki, Nowyj Tomyšl ir Pniewy savivaldybes. Asociacija įkurta 2006 m. kovą. Ji organizuoja kultūrinius sportinius renginius, kulinarinių, kalėdinių prakartėlių konkursus, senųjų kovos menų, motociklininkų sąskrydžius, dviratininkų, gaisrininkų varžybas. KOLD dalyvauja kaimų atnaujinimo programoje  PROW- 2007-13. Biudžetas - 9 133 840 zl. Iš šių lėšų 34 % skiriama minkštiems projektams, 42 % - kaimų atnaujinimui, 12 % - mokymams, 12 % -savo finansinėms reikmėms. Projektai rašomi ne mažesnei kaip 10 tūkst. zl. sumai. Šiuo metu jau skelbti 9 paraiškų surinkimai, pateiktos 95 paraiškos. Didžiojo Lenkijos sukilimo (1918–19m.) sukakčiai paminėti vykdomi bendradarbiavimo projektai, pasirašytos sutartys su Vokietijos ir Lietuvos Sūduvos krašto VVG. Pranešimus  apie Sūduvos ir Šakių VVG veiklą ir savo programas pristatė šių grupių vadovai. Vakaro metu savo programą parodė ir vietos saviveiklininkai.

Spalio 19 d. atsisveikiname su svetingai mus priėmusiais lenkų KOLD grupės  nariais ir išvykstame. Pravažiuojame paskutinį Lenkijos miestelį Slubice, ties Frankfurtu kertame Vokietijos  sieną, einančią Oderio upe. Neužilgo dešinėje pasilieka Berlynas, Potsdamas, Desau, pervažiuojame Elbę, kairėje lieka Leipcigas. Mes - Vokietijoje. Pagal užimamą plotą tai IV – toji ES valstybė – 357 tūkst. kv.km. Tačiau gyventojų skaičiumi  didžiausia – 83,2 mln. Daugelis Vokietijoje lankomės pirmą kartą. Tai turtinga savo istorija šalis. 843 m. susikūrė Šv. Romos imperija, gyvavusi įvairiomis formomis iki 1806 m, kada jai, esant susiskaldžiusiai, nepavyko atsilaikyti prieš Napoleoną. XVIII a. Brandenburgas – Prūsija tapo karalyste. 1871 m Vokietija tampa imperija. Vokiečių tautybė pradėjo formuotis jau I-jo tūkstantmečio pradžioje, jiems susimaišius su keltų ir retų gentimis šalies pietinėje dalyje. Etninį pagrindą sudaro I-jo tūkstantmečio viduryje susikūrusios frankų, saksų, bavarų, alemandų, tiuringų ir kt. genčių sąjungos. Į vokiečių tautybės sudėtį nuo X a. įėjo ir dalis užkariautų Palabio slavų ir baltų genčių ( prūsų ir lietuvių). Galutinai vokiečių tautybė susiformavo tik po 1871 m., susivienijus Vokietijai. Į Vokietijos sudėtį įeina 16 federacinių žemių, turinčių savo parlamentą, vyriausybę, konstituciją. Mes vykstame į Tiuringijos žemę (Thuringen). Jos plotas 15,2 tūkst. kv.km., tačiau gyventojų  beveik kaip Lietuvoje – 3 mln .Sritis apima Erfurto, Gėros ir Zūlio apygardas. Centras – Erfurtas. Išvystyta kalnakasyba, metalo apdirbimas, mašinų gamyba, intensyvus žemės ūkis, išvystyta pieninė galvijininkystė, avininkystė. Kaip ir Slovakijoje stebina vėjo jėgainių gausa. Kaimyninės šalys sugebėjo greičiau už mus pasikinkyti vėjo energiją; matosi ir saulės baterijų, kurių daugybe stebėjomės kelionėje į Italiją. Šioje srityje, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius taip pat yra ko pasimokyti. Vėlai vakare atvykstame į poilsio vietą ,,Freizeitpark Possen‘‘. Nuvažiuota 1250 km. Visi puolame pailsėti.

Istoriniais duomenimis tiuringai čia gyveno I-siais mūsų eros a. 1130 m. Tiuringija tapo landgrafyste, nuo 1264m. – Meiseno markgrafų Vetinų valda. 1485m. jiems pasidalijus Saksoniją, šiaurės Tiuringija tapo Alberto valda, VI–ajame a. – Saksonijos konfiurstyste, 1806 m.- karalyste, po Vienos kongreso 1915m. perduota Prūsijai. Tuo tarpu pietų Tiuringingijoje  susidarė Tiuringijos žemė su centru  Veimaru. Rytą Kyffhauser VVG atstovai mus palydėjo į Barbaroso urvus (Barbarossahohle), esančius Geoparke Kyffhauser. Pagaliau išvydome kalnus. Didžiausi–Tiuringijos miškas(Tiuringen wald). Tai horstas, susidaręs iš gneiso, granito,porfyro, ir skalūno. Viršūnės kupoliškos, šlaitai statūs, apaugę spygliuočiais. Gido žodžiais, šiuos urvus 1860 m. atrado vietos kalnakasiai,  ieškodami vario. Jie atidaryti turistams, čia vyksta ir sutuoktuvės. Barbaroso urvai susiformavo per milijonus metų iš sulfatų kilmės mineralo anhidrito CaSO4. Drėkdamas anhidritas prisijungia vandenį, virsdamas gipsu. Tuo pačiu 30 % padidėja jo tūris, Anhidritas skilinėja plonomis atplaišomis ir toliau plaunamas vandeniu, kurio požeminiai skaidrūs ežerėliai matėsi čia pat. Aplankėme Kyffhauser pilį. Tai II-ji pagal dydį pilis Vokietijoje. Jos ilgis  600 m. Kadangi ši vieta apgaubta legendomis, ji buvo pasirinkta statyti paminklą Vokietijos suvienytojui kaizeriui Vilhelmui I-jąm, jojančiąm ant žirgo. Kaizerio figūra  6,5 m. Apačioje pavaizduotas sėdintis kaizeris Fridrichas I–asis Barbarosa, gyvenęs apie 1174 m. Pilyje iškastas pats giliausias pasaulyje  šulinys, jo gylis 176 m, skersmuo 2 – 2,5 m.

Per pietus vyko tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo Kyffhauser VVG vadovai, pirm. Norbert Enke ir LEADER programos vadybininkė Daniela Ott- Wippern ir Lietuvos ambasadorė Vokietijoje Daina Lipps, padėjusi surasti Tiuringijoje VVG, norinčias bendradarbiauti su Lietuvos VVG. Kyffhauser  VVG įsikūrė 2007m., joje 24 nariai, 14 narių taryba, 3 narių valdyba. Pagrindinius klausimus sprendžia visuotinis susirinkimas, valdyba konsultuoja teikiant paraiškas. VVG užsiima viešųjų ryšių veikla, dirba kaimų atnaujinimo, kelių tiesimo ir kitose srityse. Tiuringijoje yra 15 LEADER regionų, VVG vekia beveik visame krašte. Iki 2013 m. visam Tiuringijos kraštui finansuoti skirta 100,2 mln eurų. Sūduvos ir Šakių VVG  programas pristatė šių VVG vadovai. Šeimininkams įteikėme savo kulinarinio paveldo gaminius, jie savo ruožtu – svogūnų pynę, simbolizuojančią jų gaminamą produkciją. Ambasadorę iki ašarų sujaudino jai įteiktas Sūduvos krašto šeimininkių iškeptas lietuviškos duonos kepaliukas, priminęs jai lietuviškas tradicijas. Vėliau susipažinome su Bad Frankenhauseno apylinkių panorama.

Rytojaus rytą mūsų laukė išvyka į LEADER projektus Sutharz  Nordhauseno regione ir  Neustadt VVG, kur susipažinome su šių VVG veikla.. Apsilankėme ūkininko, užsiimančio ožkų, avių auginimu, sodyboje, apžiūrėjome jo fermą. Šiuo metu  melžiama 130 ožkų, tiek pat laikoma avių, nedidelis kiekis kiaulių, galvijų, matėme greta kiaulių augantį šerną, aptvare prie miškelio  danielių bandą. Sodyboje priima moksleivius praktikai, sudarytos sąlygos atvykti turistams. Šiuo metu pagal projektą iš ES lėšų statomas iš šiaudų karkasinis namas turistų priėmimui. Galutinė pieno, mėsos produkcija gaminama vietoje. Pieno bloką, gamybos cechą stebėjome tik per langus. Sanitariniai. reikalavimai griežti ir čia. Gaminami gaminiai iš avienos, jautienos, laukinių žvėrių mėsos. Kas savaitė pjauna po kiaulę - reikia įdėti ir jos į gaminius. Iš ožkų pieno gamina sūrius ir ledus. Rinkos ieškoti nereikia - čia pat parduotuvė, produkciją išperka, atkrenta transporto išlaidos. Augalininkyste užsiima šeimininkas, dirba 5 samdyti žmonės: melžėja, gyvulių prižiūrėtojas, amatininkas ir 2 virėjos.

Išaušo spalio 23-sios rytas. Paskutinį kartą pavalgome Freizeitpark Possen, pažiūrime stru- čius, kurie čia auginami, dekoratyvinius triušius, jūros kiaulytes, bengališkas, kinietiškas kiaulytes  ir tariame ,,Auf Wiedersehen‘‘ Tiuringija. Viso gero! Lauksime jūsų atvykstant į Lietuvą, kadangi sutarėme bendradarbiavimo sutartis pasirašyti Lietuvoje. Paliekame Tiuringiją, jos kalnuotą kraš- tą. Ne visada istorijos vingiai mus suvesdavo taikiam bendravimui, tačiau dabar lauksime Jūsų. Grįžtame atgal pro Halę, Leipcigą, pasukame link Drezdeno. Dėl Čekijoje remontuojamų kelių            sukame per Lenkiją; ties Gerlicu ir lenkų Zgoželecu pervažiuojame sieną. Kadaise apie tai galėjome tik pasvajoti. Iš dešinės – Sudetų priekalnės. Pamažu privažiuojame Bolieslaviec, kur prasideda Silezijos žemuma, Toliau Liegnica, Vroclavas, Opole. Artėjant prie Katovicų, kelias kyla, prasideda Mažosios Lenkijos aukštuma, toliau už Nowyj Targ jau prasideda Beskidų kalnai su Tatrų kalnais įeinantys į Karpatų kalnų grandinę. Dešinėje palieka Zakopanė, ir mes jau Slovakijoje. Į Aukštuosiuose Tatruose esantį miestelį Vyšne Ružbachy atvykstame jau gerokai sutemus. Grupė gausi, paskirstoma į 2 viešbučius, tai ,,Sonja‘‘ ir Koliba Studnička‘‘.

Slovakija – kalnuota  šalis, beveik visa šalies teritorija – kalnai, išskyrus Dunojaus pakrantę ir sostinę Bratislavą su 425 tūkst. gyv. Plotas  49 tūkst. kv. km., mažesnė už Lietuvą (palyginimui - 65 tūkst. kv. km), bet gyventojų skaičiumi viršija - 5,4 tūkst. Slovakija  turistų mėgiama, vasarą siūloma pasigrožėti kalnais, žiemą  paslidinėti Viršukalnėse. Sniegas išsilaiko 130 d. per metus.

Rytojaus rytą vykstame į Aukštuosius Tatrus. Autobusas pakyla iki vietovės Ttranska Lomnica, kuri randasi 850 m aukštyje, toliau kabančiomis ant lynų kabinomis  kylame į Skalnate Pleso, jau 1751m. aukštyje. Už 30 eurų  galima pasikelti į Lomnicky Štit, tačiau geriau patys kopiame pėsčiomis į Kežmarsky Štit, tačiau aukščiau kaip į trečdalį kalno kopti niekas nesiryžta. Šalia kalnų slidinėjimo trasos. Toliau autobusu skubame į Stary Smakovec, esantį 1010 m aukštyje, kur funikulieriumi pasikeliame į vietovę Hrebionok, iš kurios pėsčiomis patraukėme į kalnų krioklius. Kalnai pakelėje apaugę spygliuočiais, bet didelė dalis jau sausais spygliais - kenkėjai ir čia atėję. Tik grįžę, sužinojom, kad čia gyvena lokiai – drąsa kaip mat išgaravo.

Vakare dalyvavome tarptautinėje konferencijoje ,,Slovakijos ir Lietuvos vietos landšafto pritaikymas turizmo infrastruktūrai, Slovakijos geroji patirtis, dalyvaujant LEADER programoje‘‘. Pranešimą skaitė ir savo veiklą pristatė Slovakijos SPIŠ VVG vadovas Peter Hardon, grupės vadybininkai, Lietuvos situaciją pristatė Sūduvos ir Šakių VVG vadybininkai. Sutarčių pasirašymui pakvietėme slovakų VVG atstovus į Lietuvą. Grupės apsikeitė suvenyrais, kulinarinio paveldo gaminiais. Toliau - kulinarinio paveldo vakaras. Visus vaišinome savo virta žuviene, šeimininkai - savo patiekalais, skaniu slovakišku alumi. Rytojaus rytą  atiduodame raktus, susikrauname lagaminus ir - į Lietuvą. Kelionė per Lenkiją ilga. Grįžtame jau apie 24 val., įspūdžių daug, belieka viską apgalvoti, gal ką ir savo veikloje prisitaikyti. Iki! Dar pasimatysime.

Algirdas Sinkevičius Viešvilės BC ,,Skalvija“ bendruomenės narys