jurbarkiskis.lt

Kraštovaizdžio išsaugojimo programa

Pirmadienis, 22 Lapkritis 2010 10:06

 Lapkričio mėn. 16-17 d. Viešvilėje vyko seminaras - diskusija ,,Pievų ir šlapžemių paukščių buveinių tvarkymo ir apsaugos priemonės‘‘, į kurį buvo pakviesti seniūnai, gamtininkai, seniūnijų žemės ūkio specialistai, ūkininkai.

Seminaro dalyviai susirinko apžiūrėję Viešvilės ir Gulbinų tvenkinius su prie jų įrengtais lašišų, upėtakių, šlakių ir kitų vertingų žuvų nerštavietėms pasiekti žuvitakiais. Seminaro dalyviai buvo plačiau supažindinti su žuvų migracijos keliais, apie tai papasakojo Viešvilės seniūnijos seniūnas V. Kucinas: ,,VšĮ Gamtos paveldo fondas pagal projektą ,,Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse‘‘ finansavo abiejų žuvitakių techninių statybos projektų parengimą bei Gulbinų žuvitakio statybą. 2007 m. VšĮ Gamtos paveldo fondas ir Jurbarko Savivaldybė gavo paramą iš ES lėšų projekto ,,Šlakių ir kitų praeivių žuvų migracijos kelio atkūrimas Viešvilės upėje įgyvendinimui‘‘. Taip buvo įrengtas Viešvilės žuvitakis, o šių projektų autorius buvo Gediminas Lietuvininkas.‘‘ - pasakojo seniūnas.

Po to  seminaro praktinėje dalyje visų laukė ekskursija į Viešvilės Valstybinį gamtinį rezervatą, kurio administracija įsikūrusi Tauragės r., Gaurės sen., Eičių km. Su rezervato vykdoma veikla, iškylančiomis problemomis seminaro dalyvius supažindino šio rezervato direktorius Algis Butleris: ,,Šiuo metu respublikoje turime keturis gamtinius rezervatus, iš kurių Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas pats jauniausias. Rezervatas įkurtas 1991.04.23 d., užima 3216 ha. plotą. Jo paskirtis – išsaugoti natūralią Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis bei jas supančiais Karšuvos miškais ekosistemą, jai būdingą retą augaliją ir gyvūniją. 1993 m. rezervatas įtrauktas į RAMSAR konvencijos vertingiausių šlapžemių sąrašą. Be to 2007 m. jis įtrauktas į EB saugomų gamtinių teritorijų tinklą NATURA 2000, kaip natūralių buveinių aplinkai svarbi teritorija (BAST)‘‘ - kalbėjo Algis Butleris. 

Iš rezervato seminaro dalyviai nuvyko į Nemuno lankas (užliejamas pievas), apžiūrėjo Viešvilės upelio žemupį. Viešvilės upelis prasideda Buveinių ežerėlyje, 7 km. teka per Artosios pelkyną, toliau smagiai kilpinėja Karšuvos girios, užimančios 44 tūkst. ha plotą, smėlingoje lygumoje ir, nugalėjęs du tėkmę sulaikančius tvenkinius,  patenka į Nemuno lankas. Upelio ilgis – 21,4 km., 15,5 km. teka rezervato teritorija, kurioje jokia ūkinė veikla nevykdoma, - vanduo turėtų būti visiškai švarus. Tik, deja, apmaudu, kad švarus yra ne visas Viešvilės upelis, buvo matyti nuo azoto ir kitų elementų pertekliaus nepataisomai prižėlusią vandens augmenija upelio vagą, žemiau Viešvilės nuotekų valymo įrenginių. Teršalai su nevalytu fekaliniu dumblu, darant didelę žalą gamtai, pateko į upelį, kada buvo nutrauktas vietos biologinių valymo įrenginių darbas, perėmus juos  iš Smalininkų TVM. Taip ir kilo klausimas, ar plauks čia šlakiai, lašišos bei kitos vertingos  žuvų rūšys?

Teorinė seminaro-diskusijos dalis vyko Kristinos Vančienės kaimo turizmo sodyboje, Jurbarke. Seminaro techninis vadovė - Monika Kondratavičiūtė ir projekto vadovė Kristina Šležaitė. Seminaro dalyviai išklausė jiems perskaitytus pranešimus, susipažino su nagrinėjamomis aplinkosauginėmis, gamtosauginėmis temomis ir dalyvavo diskusijose. Pranešimus skaitė Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius, dr. A. Balsevičius, Žuvinto rezervato direktorius A. Pranaitis, Ž. Preikša – Lietuvos Ornitologų draugija, rezervato ekologas V. Uselis. Daug klausimų kilo klausant smulkaus ūkininko priklausančio ,,Viva Sol‘‘ asociacijai A. Jokubausko, atvykusio iš Varėnos r., Valkininkų sen., Dargužių kaimo, savo ūkio pristatymo. Kadangi ši idėja mums nauja norisi ją pateikti: Smėlingose, nederlingose vietovėse ji verta dėmesio – tai pieninė avininkystė. Ūkininkas sutinka priimti praktikon moksleivius, apmokyti sūrių gamybos tuo besidominčius asmenis. Pats jis yra stažavęsis pas Prancūzijos ūkininkus. Pateikiu smulkaus ūkio sampratą pagal ,,Viva Sol‘‘ ir jo ūkio ekonominius rodiklius:

Smulkaus ūkio samprata pagal ,,Viva Sol“

Smulkus ūkis – tai asmeninis, šeimos ar bendruomenės ūkis, nenaudojantis samdomos darbo jėgos, dirbantis gamtą tausojančias (ekstensyviais) metodais, skatinantis bei palaikantis socialinę ir biologinę įvairovę. Smulkus ūkis savo produkciją perdirba pats (sukuria pridėtinę vertę) ir realizuoja tiesioginio pardavimo būdu, todėl jam svarbus yra ryšio tarp gamintojų ir valgytojų palaikymas. Jis siekia kuo mažiau investuoti į brangią žemės ūkio techniką, pastatus, žemę, tokiu būdu išlikdamas laisvas nuo bankinių paskolų sistemos, kaip sakant, sąmoningai siekia nesiplėsti. Sunkiausi ūkio darbai atliekami kooperuojantis ar organizuojant talką. Smulkiam ūkiui svarbus jo veiklos tęstinumas, nesunkus ūkio perimamumas iš baigiančio ūkininkauti rankų.

Andriaus Jokubausko ūkio ekonominiai rodikliai

Ūkininkas A. Jokubauskas laiko 20 Ostfryzų veislės melžiamų avių, per metus (200 d.) laktacija duodančių po 200 litrų pieno (per dieną 1 l). Žaliava (pienas) perdirbama ūkyje ir parduodama tiesiogiai valgytojams.

Ūkio pajamos

Ūkio išlaidos

Iš viso per metus       14.000,00 Lt

Per mėnesį       1.150,00 Lt

Labai grubiu skaičiavimu, Andriaus Jokubausko ūkio mėnesinis pelnas 1850 Lt. Tačiau šis skaičiavimas neįtraukia pasitaikančių nesėkmių, daugeliu su ūkiu bei buitimi (šiuos du dalykus smulkiame ūkyje labai sunku atskirti) susijusių smulkių išlaidų. Taip pat reikia įvertinti, kad ir asmeniniai poreikiai kiekvieno labai skirtingi.

Pieninės avininkystės verslas  labai tiktų ir mūsų krašto nederlingose  Smalininkų ir Viešvilės žemėse. Ūkininkas mielai atvyktų pas mus ir pasidalintų patirtimi, jei atsirastų norinčių užsiimti pienine avininkyste. (autorius turi kontaktinius duomenis).

Viešvilės BC ,,Skalvija“ narys Algirdas Sinkevičius