Antradienis, 23 Lapkritis 2010 12:00
Po vieno iš pernykščių skandalingųjų Veliuonos susirinkimų, kuriame, be kitų svarbių rajono atstovų, dalyvavo ir Jurbarko rajono vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė, dalis žmonių skirstėsi sutrikę, nes iš oficialių asmenų išgirdo, jog už pastangas sutvarkyti Veliuonos miestelį jie „iki mirties turi būti dėkingi“ Danijos piliečiui John Baymler Nilssonui. Žmonės šios formuluotės nesuprato, nes niekas jiems neaiškino, ką konkrečiai šiuo atveju Veliuonoje gyvenantis užsienietis gero padarė? Tereikėjo labai nedaug: viską, remiantis atitinkamais dokumentais, bendruomenei išaiškinti, o galbūt per multimediją parodyti sutartis, kurios buvo pasirašytos Veliuonos seniūnijos seniūno Mindaugo Šlepševičiaus iš vienos pusės ir Johno Nilssono iš kitos pusės... Žinoma, nuo Veliuonos gyventojų toks viešumas neapsaugotų, juk jie tikrai būtų klausę, ar valdininkas tikslingai naudoja mecenato lėšas, ar Danijos pilietis šia savo investicija nenusiperka galimybės susitvarkyti savo privačių reikalų, ar... (Iš tikrųjų: ir kas gali atspėti, kokius nepatogius klausimus iškelia skurstantys piliečiai?)Dėkingumo „iki mirties ir po mirties“ problemėlė vėl iškilo į paviršių po Jurbarko rajono Tarybos posėdžio, vykusio 2010 11 18, kuriame dviejų tarybos narių – Vygaudo Keraičio (Socialdemokratai) ir Algirdo Gudaičio (Tvarka ir teisingumas) teikimu, turėjo būti svarstomas Veliuonos seniūnijos skolos grąžinimo J. B. Nilssonui klausimas. Pasirodo, kad J. B. Nilssonui veliuoniečiai neturi už ką dėkoti, nes politikai Jurbarko rajono administracijos prašo grąžinti „mecenatui“ skolą iš 2010 metų numatomų gauti viršplaninių rajono biudžeto pajamų. Teikime skaitome, kad minėtas geradarys „pagal autorinę sutartį Nr. A83 skolino Veliuonos seniūnijai pinigus sumokėti parengto Veliuonos miestelio centro – Vytauto aikštės bei Veliuonos seniūnijos administracijos pastato – aplinkos sutvarkymo projektą“.
Priedas: Jurbarko rajono Tarybai teikto projekto kopija. Šiuo atveju jau nebe vieniems tik Veliuonos seniūnijos gyventojams vėl kyla įvairiausių klausimų. Vienas jų būtų toks: kuris Lietuvos įstatymų įteisina pinigų skolinimą pagal autorines sutartis? Matyt, bendruomenė bus tokį svarbų ir labai įdomų įstatymą pražiopsojusi. Mes, veliuoniečiai, iki šiol manėme, kad autorinė sutartis įteisina tik honoraro mokėjimą už konkrečiai atliktus originalius autorinius darbus. Todėl labai norėtume, kad autorinė sutartis, 2008 metų lapkričio 24 dieną pasirašyta Veliuonos seniūno M. Šlepševičiaus ir Veliuonos (Draugystės g. Nr. 2) gyventojo J. B. Nilssono būtų paskelbta viešai.
Antrasis mūsų klausimas būtų toks: pone Šlepševičiau, kur galima pamatyti pono Nillsono autorinio darbo originalą? Labai įdomus sutarties kontekstas, kad seniūnas minėtą „autorinių darbų sutartį“ pasirašė lapkričio 24 dieną? Juk vos po dviejų dienų – Mindaugo Šlepševičiaus gimtadienis. Tai gal čia buvo visai ne „autorinis honoraras“, įteisinantis pinigų „skolinimą“, ir ne mecenavimas Veliuonos miestelio gerbūviui, o dovana seniūnui, kurią turėtų kompensuoti savivaldybės biudžetas?
Bendraminčių vardu Dalius Aleksandravičius
veliuona.eu
Priedas: Jurbarko rajono Tarybai teikto projekto kopija:
Komentarai
...įdomu ar aplamai be projekto parengimo gali vykti tokie darbai. Ir jei savivaldybė jų tuo laiku nebuvo numačiusi savo biudžete, o ponas Nilssonas juos paskolino šiam projektui parengti, kas čia blogo. Na, jei jau už tai būtų prašoma nemažų palūkanų, tai jau galima ir pasvarstyti apie moralinę ir finansinę pusę, o dabar? Aš asmeniškai tik galiu padėkoti šiam Veliuonos gyventojui, kad jis kažką daro, o ne tik kalba ir kitus kritikuoja. Gal ponas Dalius galėjo ką kitą pasiūlyti ir ES struktūrinius fondų lėšas kitaip įsisavinti?
Kaip suprantu visada lengva kitus kritikuoti ir mokyti kaip galima tai daryti. O jei reiktų pačiam tai realiame laike tai atlikti?