,,Ąžuoliukai” išvykoje

Pirmadienis, 10 Sausis 2011 15:04

Raudonės pagrindinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių nariai buvome išvykoje Vilniuje. Pirmiausia nuvykome į Vilniaus miškų urėdijos miškininkystės muziejų. Tik įėjus pro duris, mus pasitiko didžiulės meškos iškamša. Mūsų gidė, informacinio centro darbuotoja, paminėjo, kad nė vienas iš gyvūnų nebuvo nužudyti, jie arba užmigdyti dėl ligos arba mirę sava mirtimi. Šalia meškos buvo žemėlapiai, kuriuose sužymėtos visos Lietuvos urėdijos, kitoje pusėje sukabintos nuotraukos miškininkų, kurie daug metų dirbo miško labui, daug gerų darbų jame atliko, tad juos mes turime prisiminti. Einant tolyn buvo stendas padalintas į dvi dalis: vienoje pusėje visokiausios skrajutės su miško emblemomis, kurias išleidžia kiekvienais metais, o kitoje pusėje seni miškininkų užrašai, jiems išduoti pažymėjimai, seni leidiniai miško tema.

Įėjome į kitą patalpą, pasukę kairėn pamatėme daug paukščių žiedų. Jų buvo nuo dviejų milimetrų dydžio iki labai didelių. Kiek toliau visokių vabaliukų kolekcijos, jų net tris matėme, kiek toliau paukščių iškamšos, pats įspūdingiausias paukštis man buvo kurtinys. Paėjus toliau pamatėme drugelių kolekciją, toliau lentynos su smulkių gyvūnėlių iškamšomis, labai patiko voveraitės, jos tokiomis papurusiomis uodegaitėmis. Kiek toliau įruoštas stendas, o jame pavaizduotas nuostabus naktinis miško vaizdas. Ten kelios pelėdos, medžiojamas kurmis ir kiti naktiniai gyvūnai. Toliau buvo labai nemalonus kampelis, ten sudėti įvairūs brakonierių daiktai: žeberklai, metalinės kilpos, mėlynių rinkimo aparatas ir kiti nelegalūs daiktai. Virš visų tų daiktų buvo gana mielas, didžiulis bebras. Ir mums gidė priminė, kad kiek prisimenam iš reklamos, bebras ten reklamuojamas baltais dantimis, nes naudoja dantų pastą, tikrovėje bebro dantys gelsvi, nepatrauklūs.

Pasisukus dešinėn pamatėm žiemos miško vaizdą. Priėjome ir prie gyvūnų kaukolių, didžiausia kaukolė buvo meškos, dar kiek toliau buvo paukščių lizdai ir jų kiaušiniai, didžiausias kiaušinis buvo stručio. Einant toliau buvo keli stendai su medžio sėklomis ir kokios būna sodinimo klaidos, paaiškino kaip teisingai pasodinti medelį, toliau matėme medžių kaladėles, stebėjome jų rieves, gidė paaiškino, kaip pagal jas nustatyti medžių amžių, kiek medžiui metų, įdomu buvo. Paėję kiek pirmyn pamatėme gyvates, na, jos negyvos, specialiame skystyje, matėme pačią nuodingiausią gyvatę, gyvenančią Lietuvoje, tai angis, matėme stirnos, vilko iškamšas, matėme kokie daiktai anksčiau buvo gaminami iš medžio ir naudojami buityje.

Matėme ir kokie kenkėjai puola medžius, kaip jie atrodo. Apžiūrėję viską, išėjome, autobuse pasidalinome įspūdžiais. Laukė mūsų Gedimino pilis, kokia išvyka į sostinę be apsilankymo pilyje, Katedroje, be apžiūrėjimo Valdovų rūmų, kurie tokie puošnūs žvelgiant iš išorės, norėjome užlipti į pilį patys, bet, deja, nepavyko teko keltis keltuvu, tai irgi savotiška atrakcija. Pilyje mus pasitiko gidė, kuri daug ir įdomaus apie ją papasakojo, matėme maketus, kaip pilis atrodė anksčiau, matėme šarvus, jie įspūdingi, žiūrėjome filmo ištrauką apie Lietuvos tūkstantmetį. Užlipome į bokštą, gidė paminėjo, kad matosi pro bokštą 28 bažnyčios, iš tolo matėme prezidentūrą, tačiau snigo, pūtė piktas vėjas ir apsižvalgę skubėjome žemyn.

Išties smagi kelionė, šaunu būti jaunuoju miško bičiuliu.

Ieva Sapronaitytė Raudonės pagrindinė mokykla 5 klasė