Svečiuose – mitybos ekspertas Vincentas Sakas
Trečiadienis, 19 Sausis 2011 13:57
Kokie patiekalai yra tradiciniai, o kuriuos mes klaidingai laikome savais? Kokie lietuvių tautos maitinimosi įpročiai ir kultūra? Kaip gaminamas senovinis lietuviškas sūris ir koks jo skonis? Ką reikia žinoti maisto pramonės gaminių vartotojui? Kiek užėjimų į lietuviškos garinės pirties pėryklą? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų Sausio 11 dieną atsakė nepriklausomas mitybos ekspertas Vincentas Arūnas Sakas seminare „Tradicinis kulinarinis paveldas. Mitybos įpročiai. Garinės pirties tradicijos”. Seminaras finansuotas
projekto „Jurbarko krašto kaimo bendruomenių bendradarbiavimas formuojant bendrą turizmo paslaugų paketą” mokymų „Gyvenamosios aplinkos etnokultūra: mūsų kitokybė – mūsų šansas” lėšomis.
Vincentas Sakas straipsnyje „Vincentas Sakas: nepriklausomas mitybos ekspertas” taip pristato save : Pirmą kartą Lietuvoje specialybė „kulinarijos ekspertas“ atsirado tada, kai į mano Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą 2002 metais UAB „Ekovalda“ 18-064083 („RIMI“ prekybos tinklas) įrašė, jog esu priimtas darban kulinarijos ekspertu. Sutvarkęs jų kulinariją išėjau ir nuo to laiko visą laiką esu nepriklausomas ir niekam neįsipareigojęs. Norint tapti ekspertu reikia ypatingai gerai išmanyti maisto ir gėrimų gamybos technologijas ir kasdien gilinti žinias šių veiklų dinamikoje, daug laiko praleisti Europos bibliotekose ieškant senuose rankraščiuose ir knygose dalykų apie mitybą, maisto ir gėrimų gamybą. Kasdien sekti pokyčius, vykstančius žemės ūkio ir maisto gamybos kaitoje, kasdien prie kompiuterio praleisti bent 8 valandas, skaitant kas naujo pasaulyje įvyko mitybos ir sveikatos, kulinarijos, konditerijos, bakalėjos reikaluose. Taip pat restoraninio verslo, serviravimo, kulinarinio dizaino ir patiekalų bei gėrimų patiekimo madų pasaulyje. Kitaip sakant, kuo mažiau miegi, kuo daugiau dirbi, tuo daugiau sužinai... Senatvė įdomi tuo, kad nebesinori miego, tad ir atitinkami veiklos rezultatai tampa regimais.(...)
- Pomėgis, matyt, bus genuose. Nuo pat išdykusios jaunystės, kai važinėju po įvairiais pasaulio šalis, rinkau ir renku ne kokius nors ženkliukus, turistinę literatūrą, o stengiuosi pirkti kulinarines knygas. Pavyzdžiui, Paryžiuje nedideliame antikvariniame knygynėlyje įsigijau 1800 metų laidos 1300 puslapių fantastišką kulinarinę knygą „Gastronomie pratique. Etudes culinaires suivies du traitement de lobsite des gourmands“ su 3000 receptų iš seniausių ir labiausiai pripažintų pasaulyje kulinarinių leidinių.
„Tai pat stengiuosi užsirašyti kaip galima daugiau vietinių valgių ir gėrimų gamybos receptų, visose pasaulio šalyse mielai esu įleidžiamas į virtuves, kur kulinarai, maisto gamybos technologai, profesionalūs virėjai, kepėjai, mėsininkai, pienininkai, vyndariai mane maloniai supažindina su savo nacionaline virtuve, - kolegų tarpe tikrai jokios konkurencijos nėra ir būti negali, nes kiekvienas geras maisto gamybos specialistas žino, kad profesionalų tarpe konkurencijos nėra ir niekada nebus.“
Ko reikia, norint tapti nepriklausomu mitybos ekspertu?
Kaip teigia Vincentas Sakas, „reikia turėti ypatingai daug drąsos, nebijoti korumpuotų valdininkų ir jų grasinimų, prastos mitybos biznierių, maisto gadintojų, - aš juos dar vadinu mūsų vaikų genocide vykdytojais, gąsdinimų, grūmojimų ir spaudimų, galimų juodinimų, šmeižto ir kitokių kovos už biznį kompanijų, o svarbiausia - būti nepaperkamu ir nenuperkamu.“
Seminare dalyvavo kaimo turizmo sodybų savininkai, technologijų mokytojai, kaimo
bendruomenių, seniūnijų atstovai.
Seminarui patalpas suteikė, medumi, meduoliu ir midumi vaišino, pirtelę kūreno Ovidijus
Jasinskas, poilsiavietės „Medaus slėnis” savininkas.
Seminaro akimirkas fiksavo mokytoja Jolanta Pocienė
Jurbarko švietimo centro informacija
Komentuoti
Komentarai