Pokalbis su keturiolika darbo metų Eržvilko kraštui atidavusiu seniūnu J. Aleksiejumi
Ketvirtadienis, 14 Balandis 2011 11:17
Balandžio 13-oji buvo paskutinė Eržvilko seniūno Jono Aleksiejaus, keturiolika darbo metų Eržvilko kraštui atidavusio seniūno, darbo diena.
Kalbamės su seniūnu apie netrumpą vadovavimo laikotarpį ir tolimesnius planus.
Jaunas agronomas Jonas Aleksiejus, 1970 metais baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, nuo 1977 metų dirbo Pašaltuonio kolūkio pirmininku, į Eržvilko pusę seniūnas patraukė 1997-aisiais…
Kelintais metais pirmą kartą įžengėte į seniūniją kaip jos seniūnas?
Tai buvo 1997 metų birželio 13-oji. Konkurso dėl seniūno posto nebuvo, nes tuo laiku seniūnai buvo skiriami pagal politinį pasitikėjimą. Kai savivaldybėje keisdavosi taryba, meras, administracijos direktorius, būdavo naujai skiriamas ir seniūnas. 1997-ais taryba buvo išrinkta trejiems metams, tuo metu dirbau seniūnu ir buvau tarybos narys. 2000-aisiais vėl vyko rinkimai, tuomet postai dar buvo išskirstyti pagal politinį pasitikėjimą – toliau antrą kadenciją dirbau seniūnu, buvau tarybos nariu, o po permainų 2002-aisiais jau tapome valstybės tarnautojais, kai reikėjo pasirinkti seniūno darbą arba tarybos nario mandatą. Taigi pasirinkau seniūno pareigas.
Gal apibūdintumėte seniūnijos veiklą prieš keturioliką metų, situaciją, kurią radote atėjęs seniūnauti.
Pirmiausia tai seniūnijoje dirbo didelis kolektyvas, daugiau nei 10 dešimt darbuotojų. Seniūnija turėjo komunalinį ūkį, buhalteriją, kasą, žemėtvarką, mums priklausė kelių priežiūra, taip turėjome daugiau galių tiesiogiai padėti žmonėms.
Po 14-kos metų viskas pasikeitė, dabar seniūnija neturi ankstesnio savarankiškumo, kaip vertinate tokius pokyčius?
Vertinčiau neigiamai – atsirado nemažai problemų. Praradus komunalinį ūkį, tapo sudėtinga prižiūrėti aplinką, gyvenvietes, kelius. Seniūnija neturi specialių įrengimų, todėl negali dirbti ten, kur reikalinga technika.
Seniūnijos centras – Eržvilkas, pokyčiai jame.
Eržvilkas – didelės seniūnijos centras, gražus miestelis, įsikūręs ant Šaltuonos upės kranto.
O pokyčius miestelyje reikia sieti su įgyvendindamais projektais – šiemet bus baigtas „Eržvilko miestelio kompleksinis sutvarkymas“, planuojama baigti tvarkyti miestelio aikštę, mokyklos stadioną, išasfaltuoti Sodų gatvę, pratęsti Užakmenių gatvės asfaltą. Nesutvarkytas liks tik Čepaičių takas, taigi pokyčiai tik į gerą.
Taip pat numatyti vandentvarkos projekto įgyvendinimo trys etapai, vienas iš jų jau atliktas. Kitais dviem etapais norima pakeisti senas Piliakalnio gatvės ir įrengti naujas Užakmenių gatvės vandentiekio trasas, pajungti nuotekas.
Seniūnaičių institucija
Didelėje Eržvilko seniūnijoje, jungiančioje net 74 kaimus, pagalbininkais yra penki seniūnaičiai, su jais bendraujama, aptariami kasdieniai klausimai. Tačiau galbūt kiek įdingi buvo patys rinkimai, kai nedidelis būrelis gyventojų išsirinko savo atstovus, dabar išgirstama nusiskundimų, kad žmonės kitų norėtų seniūnaičių.
Bendruomenių veikla
Eržvilko seniūnijoje veikia keturios bendruomenės. Aktyviausios Pašaltuonio ir Varlaukio. Pašaltuonio bendruomenė turi net patalpas, įsigijo sporto inventorių, kur aktyviai renkasi vietinis, kaimynų jaunimas. Jie puikiai tvarkosi prižiūri aplinką. Veikiančios bendruomenės - tai galimybė sutvarkyti mažesnius kaimelius, vienyti žmones per bendras idėjas, susibūrimus, sportą.
Keliai veda į Eržvilką…
Į Eržvilką atveda keturi asfaltuoti keliai, labai pagyvėjo eismas miestelyje, kai buvo nutiestas asfaltas Vadžgirio link. Šiemet asfaltas bus tiesiamas nuo Raseinių Paupio link, rugsėjį danga pasieks mūsų rajono ribą, todėl tikimasi, kad kitais metais geras kelias nuo tos pusės ves ir į Eržvilką.
Taip jau nutinka, kad didžioji liūto dalis atitenka seniūnijos centrui, tačiau stengiausi, kad būtų tvarkomi ir mažesni kaimeliai, buvo išasfaltuotos, apšviestos Pašaltuonio, Rutkiškių, Kartupių gyvenvietės. Numatoma, kad šiemet bus išasfaltuoti Mosteikiai, važiuojamoji dalis pro Kartupius, Mosteikius, taip pat labai reikalinga gera kelio danga Taubučiuose, reikalingas ir apšvietimas.
Truputėlį apie šio krašto gyventojus, švietimą, dvasinę jungtį
Bėgant metams labai pasijautė emigracijos pasekmės, ištuštėjo kaimai ir gyvenvietės, mažėja jaunų žmonių. Tai geriausiai matosi tradicinėse šventėse, kur jaunimo susirenka vis mažiau. Pats geriausias pavyzdys – Varlaukio gyvenvietė, kurioje aktyviai veikia, dirba kaimo bendruomenė, ten vykdavo dideli susibūrimai, o jau kelinti metai jaunuomenės šventėse susirenka vos saujelė.
Mežėjant gyventojų, pokyčiai vyko ir švietime. Man pradėjus dirbti seniūnijoje veikė vidurinė, trys pagrindinės ir penkios pradinės mokyklos, dabar turime tik Eržvilko gimnaziją, kuria mes labai didžiuojamės, ir vieną Varlaukio pagrindinę mokyklą.
Per 14 darbo metų pasikeitė ne vienas parapijos klebonas. Teko pastebėti, kad dvasinis gyvenimas gali sujungti gyventojus, burti įstaigas, organizacijas į vienį, o juk to šiandien labai trūksta. Bažnyčia – turėtų būti vienijanti grandis ir bendrumo pradžia.
Kultūrinis gyvenimas
Kultūra taip pat buvo ta sritis, kurioje neišvengta permainų. Gaila, kad išnyko kaimuose kultūros centrai, labai aktyvūs buvo Lybiškiai, su Laima Keteriene priešakyje, ten tiesiog virė kultūrinis gyvenimas, nuskriaustas liko ir Pašaltuonys. Dabar beliko Eržvilkas ir Kartupiai – tikimės, kad kultūra iš šių vietų pasieks ir kitus kaimus, bus prieinama net ir atokiausiuose kampeliuose gyvenantiems. Vis dėl to europėjame ir kuriame centrus, susibūrimo vietas, kurie turėtų tapti traukos taškais.
Sunkumai seniūno darbe
Su jais teko susidurti ne vieną kartą. Gyventojai nevisiškai teisingai supranta, kokias funkcijas gali allikti seniūnija, seniūnas. Taigi per maža seniūnijos galia, kad galėtume patenkinti visus gyventojų norus, pavyzdžiui, kai turėjo žemėtvarkininką, galėjome spręsti ginčus dėl kelių, žemės sklypų ribų, dabar žmonės kreipiasi ir nesupranta, kodėl mes seniūnijoje šių ginčų ar problemų nesprendžiame.
Seniūnijos kolektyvas
Kolektyvu esu tikrai labai patenkitas, vienas kitą visada suprasdavome, rasdavome problemų sprendimų būdus, todėl žinau, kad dabar, kol vyks konkursas ir bus priimtas naujas seniūnas, kolektyvas puikiai susitvarkys su darbais ir užduotimis.
Ką matote po savęs, galbūt žinote, kas galėtų užimti Eržvilko seniūno postą?
Manau svarbiausia, kad tai būtų vietinis žmogus, pažinotų kraštą, jam būtų nesvetimos mūsų problemos. O dėl savybių, tai tokį darbą turėtų dirbti ūkiškas ir praktiškas žmogus.
Seniūno paklausėmė, jei būtų galimybė laiką atsukti keturiolika metų atgal, ar jis dar kartą bristų į tą pačią upę, seniūnas net nesuabejojęs atsakė teigiamai, nes darbo patirtis seniūnijoje buvo neįkainojama.
J. Aleksiejus yra išrinktas savivaldybės tarybos nariu 2011-2015 metų kadencijai, taigi nuo balandžio 14-osios pradeda darbą taryboje, taip pat žada daugiau dėmėsio skirti šeimai, namams, tėviškei.
Komentuoti
