Šeštadienį Smalininkuose karaliavo teatras

Antradienis, 14 Birželis 2011 16:00

Birželio 11-ąją Smalininkuose buvo surengta respublikinė mėgėjų teatrų šventė ,,Ąžuolynė“, skirta vandens matavimo stoties 200 metų jubiliejui. Renginyje dalyvavo rajono savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas, Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė, Smalininkų seniūnijos darbuotojai, bendruomenės nariai.

Šventėje buvo suvaidinti trys spektakliai. Pirmieji į sceną, pasinaudoję namiškių teisėmis, lipo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro kolektyvas ,,Gilės”, pristatęs spektaklio premjerą - R. Kaškausko nuotaikingą, nedidelę pjesę-pasaką ,,Apie varles ir burtininkus“ (rež. N. Aleksienė).

Trys mėnesiai atkaklaus režisierės ir jaunųjų aktorių darbo davė puikių rezultatų – po spektaklio publika teatralus apdovanojo gausiais plojimais. Spalvingi aktorių kostiumai, puikus vaidmenų atlikimas, režisierės profesionalumas nepaliko abejingų.

Žiūrovai spektaklyje galėjo įsitikinti, kad varlės dainuoja (varlę Miglę vaidino Gabrielė Lukminaitė), nusimano apie vaistažoles (Monika Reičiūnaitė vaidino varlę Leokadiją), tarp jų yra net ir burtininkų (varliūkščio Idelfonso vaidmuo teko Viktorui Andriuškevičiui). Spektaklio erdvėje klaidžiojo muzikantas Varlibasas (aktorė Iveta Petrauskaitė), dūzgė Paprūdžio seniūnė musė Cecilija (vaidino Gustė Sakatauskaitė), skraidė naikintuvo pilotas uodas Zizas (aktorė Miglė Toliušytė), sklandė poetė boružė Aurėja (vaidino Kamilė Rimkutė) ir pūškavo karkvabalis Barnabas (vaidino Augustė Ivanauskaitė).

Nuotaikingoje komedijoje buvo išjuoktos žmonių ydos: kyšininkavimas, tarpusavio ryšiai per „blatą“, noras valdyti – „laikyti po šlepete“.

Po jaunųjų smalininkiečių pasirodymo buvo pristatomas Kauno rajono Čekiškės kultūros centro mėgėjų teatro kolektyvo spektaklis pagal Juozo Grušo komediją „Nenuorama žmona“ (režisierė Kristina Kriščiūnienė).

Kauniečių suvaidinta tragikomedija susirinkusius sudomino vidiniais aktorių išgyvenimais, pamąstymais apie gyvenimo prasmę, pomirtinį gyvenimą, tragiškai ir tragikomediškai persipynusius absurdiškame XXI amžiaus vertybių kontekste.

Įdomu ir tai, kad tarp kauniečių buvo aktorius, susijęs su Smalininkais, kaip sakė jis pats: „Grįžau į Smalininkus po 30 metų”, mat aktorius čia mokėsi, buvo pirmasis Lenino stipendininkas.

Ir paskutinis tądien scenoje karaliavo Šakių rajono Lekėčių laisvalaikio centro mėgėjų teatras, parodęs spektaklį „Niekas nesugrįžo, nepapasakojo“ pagal Sigito Parulskio pjesę „Iš gyvenimo vėlių“ (rež. Daiva Brazaitienė).

Graži šventė buvo vainikuota ąžuolo vainikais, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktoriaus Arvydo Griškaus, Smalininkų seniūno pavaduotojos Onos Bastienės gražiais žodžiais ir sveikinimais, režisierės Nijolės Aleksienės padėka už gausų dalyvavimą, o Smalininkų bendruomenės narė Zita Ambrakaitienė apdalijo saldžiomis dovanomis – šakočiais.

Po spektaklių visi teatrų šventės dalyviai ir žiūrovai keliavo prie šiemet 200 metų jubiliejų mininčios vandens matavimo stoties, ten renginio vedėja Danutė Karopčikienė kvietė visus paklajoti po Smalininkų istorijos puslapius, susipažinti su vandens matavimo stoties praeitimi.