Mažosios Lietuvos kultūros gelbėjimo komitetas imasi darbo

Ketvirtadienis, 23 Birželis 2011 10:20

Birželio 17-ąją Smalininkų uoste buvo surengtas Jaunųjų atlikėjų koncertas, skirtas vandens matavimo stoties 200 metų jubiliejui paminėti. Kartu prie vandens pamuzikuoti į Smalininkus atvyko „Arija“, „Haze“, „Anam Cara“ bei vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė" su savo programa.

Viskas prasidėjo

Smalininkų uosto istorija skaičiuoja 200-uosius metus. Renginio vedėjai Arnas, Sandra ir Paulius supažindino su istorija: „Nuo pat miestelio įsikūrimo čia buvo prieplauka, nedidelis uostelis, puikiai pritaikytas baržoms. 1811 m. įrengta vandens lygio matuoklė – seniausias Lietuvoje vandens matavimo postas. Vėliau (1886 m.) sumūryti laiptai, po gero šimtmečio (1924-1926 m.) pastatytas stebėjimo bokštelis. Boštelis ir laiptai turi linijas, žyminčias iki kur buvo pakilęs vanduo, o skaičiukai – kuriais metais buvo potvynis. Įdomu, kad prieš du šimtus metų pradėto vandens stebėjimų duomenys yra išlikę iki šių dienų.

Senesnių žinių pasaulyje yra tik apie Vanern ežerą Švedijoje, kuris stebimas nuo 1807 m. ir apie Reiną, kurio vandens lygis matuojamas nuo 1809 m.“ – suklusti renginio svečius privertė apsiskaitęs jaunimas.

Mažoji Lietuva susidarė

Žinių skrynėlė atrodė nesibaigs, „Vaivorykštės“ talentai traukė vis daugiau įdomybių apie šį kraštą: „Mažoji Lietuva istorinė sritis susidariusi per šimtmečius iš kryžiuočių užkariautų žemių. Jos pagrindą sudaro skalvių, nadruvių, kuršių, sūduvių žemės. Dešinysis Nemuno intakas – Šventoji, pagal kurią pasibaigus karams su kryžiuočiais, sudarius 1422 m. Melno sutartį, buvo išvesta siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė ir Vokiečių ordino valstybės. Ji išliko nepakitusi net 501 metus, iki 1923-iųjų.“

Smalininkų vardo kilmė

„Nepamiršta atskleisti ir Smalininkų vardo kilmės. Smalininkų (vok. Schmalleningken) – vardas kildinamas nuo smalos: varę smalą (degutą) ir ja prekiavę žmonės buvo praminti smalininkais, nuo jų vardą gavo ir vietovė.“

Smalininkų pramonė

„Kai veikė uostas miestelis buvo kupinas gyvybės. Medienos verslas čia klestėjo, Šalia uosto buvo du viešbučiai su restoranais, kuriuose sezono metu buvo galima išgirsti daugelio pasaulio tautų kalbų. Buvo upinių laivų statykla, lentpjūvė, durpių kraiko įmonė, vokiečių ir lietuvių pradinės mokyklos.

Minėtų įmonių jau šiandien nebėra. Galime didžiuotis tik kartodromu, žirgynu, mokyklomis, turime kultūros centrą, viešąją biblioteką, ambulatoriją, keletą parduotuvių ir vieną įgaliotinį. Taigi Arvyvo Ašmono žodžiais, jei būtų gyvas uostas, būtų gyvesnis ir miestelis“ – kalbėjo vedėjai.

Roko koncertą pradėjo Mažosios Lietuvos gyventojas smuikininkas Rokas, kuriam talkinio akordeonistas Bronislovas Ralys. Simbliška, kad Roko koncertui startą davė Rokas.

Visos koncertavusios grupės pasirodė puikiai, o būrelis smalininkiečių ir svečių nepabūgo lietaus – trypė ir pritarė atlikėjams.

Po koncerto Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus džiaugėsi sėkmingai pavykusiu koncertu ir sakė, kad kultūrinių renginių ciklas, skirtas vandens matavimo stoties jubiliejui dar tęsis iki rugsėjo, kai bus surengtos parodos.

Kultūros centro aktyvas sudarė Mažosios Lietuvos kultūros gelbėjimo komitetą, po kurio veiklos tikimasi atgaivinti kultūrinį gyvenimą ir taip prikelti uostą ir miestelį.