Svečiuose pas draugus Danijoje
Trečiadienis, 17 Rugpjūtis 2011 08:53
Rugpjūčio 3-9 dienomis „Veliuoniečio ansamblis viešėjo Danijoje. Veliuonoje gyvenančių Izabelos ir Džono Nilsson rūpesčiu 2010 metais susipažinome su danų folkloro ansamblio nariais, kartu šokome ant Ramybės kalno, bendravome vakaronėje jaukiuose Nilssonų namuose. Jie ir pakvietė mus šią vasarą paviešėti Danijoje pas Aabybro miesto folkloro grupę „Biersted Folkedansere Forening“.
Danija mus pasitiko lietumi, tačiau drėgnas oras nuotaikos nesugadino, nes mus pasitiko bičiuliai danai. Apsigyvenome Handbohus skautų stovyklos nameliuose. Penkios šeimininkų poros gyveno kartu su mumis stovykloje ir nuolat mumis rūpinosi: ruošė pusryčius, vakarienę, vaišino piknikuose, bendravo išvykose. Ypač dėmesingi mums buvo Džono Nilsson brolis Peras ir jo žmona Jonna, danų ansamblio šokių vadovė.
Nepamirštama kelionė į Skageną – šiauriausią Danijos miestą, kurį skalauja dvi jūros – Šiaurės ir Baltijos. Pėsčiomis per kopas keliavome iki pat Greneno kyšulio pabaigos, kur susilieja dvi jūros.
Didelį įspūdį paliko šalia Skageno esanti Šv. Laurense bažnyčia, dėl kurios tikintieji keletą šimtmečių beviltiškai kovojo su smėliu. Dabar smėlis jau užpustęs mūrinius bažnyčios vartus, šventoriaus tvorą, po smėlio kopa nugrimzdo ir dalis pačios bažnyčios.
Buvome pakviesti į Aabybro miesto kultūros ir technologijų centrą, kur vyko puiki dviejų šalių, dviejų kultūrų šventė. Šventėje dalyvavęs miesto meras Mogens Gade nuoširdžiai dėkojo mums ir išreiškė viltį, kad „Veliuoniečio“ ir Aabybro folkloro grupės draugystė nenutrūks ir gal net peraugs į savivaldybių bendradarbiavimą.
Bendrauja veliuoniškiai su danais ne tiktai kultūros srityje. Apsilankę žemės ūkio technikos įmonėje „Hjellerup Maskinforretning“ sužinojome, kad dažnas šios įmonės svečias – verslininkas Jonas Jurevičius iš Veliuonos. Įmonėje parduodama žemės ūkio technika tikrai įspūdinga, lietuviams ūkininkams ji įdomi, daugelis ją perka.
Paskutinę viešnagės dieną buvome pakviesti į kiaulės kepimo ir valgymo šventę. Villy ir Ingerlise Frederksenai nuo šeštos valandos ryto pietų ant besisukančių grotelių kepė kiaulę, kurią valgėme visi kartu – šeimininkai ir mes, jų svečiai. Bendravome, dainavome, šokome jau visų išmoktus daniškus ir lietuviškus šokius, sukome ratelius, žaidėme žaidimus. Ir visai nejutome kalbos barjero, nes didelei draugystei ir nuoširdumui jis nesvarbus...
Už kelionę esame dėkingi savo nenuilstamoms vadovėms Adai Baublienei ir Jadvygai Žemliauskienei, Veliuonos kultūros centro direktorei Irmai Svetlauskienei, o ypač mieliems Izabelai ir Džonui Nilssonams.
Margarita Baršauskienė
Komentuoti
