Žolinių diena Šventojoje
Pirmadienis, 22 Rugpjūtis 2011 09:58
Rugpjūčio 15 d. Šimkaičių miestelio bendruomenė jau antrą kartą šią vasarą Šimkaičių seniūnijos gyventojams suorganizavo ekskursiją į pajūrį.
Šį kartą vykome tik prie jūros, neprašėme gido paslaugų. Nepaprastai gražią ir saulėtą Žolinių dieną 50 žmonių praleido kurortinėje gyvenvietėje Šventojoje, 12 km nuo Palangos centro.
Pasiekus Šventąją kiekviena vykusi šeimyna poilsiavo ir pramogavo individualiai arba jungėsi į grupeles. Šį kartą užteko laiko ir pasimaudyti Baltijos jūroje, ir aplankyti Šventosios lankytinas vietas.
Pravažiavome pro 2008 m. vasarą atidarytą viešbučio ir paslaugų kompleksą „Kuršių kaimas“, kurio plotas 20 000 m2. Viešbučio ir paslaugų kompleksą sudaro 12 vilų, pastatytų etniniu stiliumi naujausiomis šiuolaikinėmis technologijomis. Viešbutyje yra 72 kambariai. Ligi šiol šis „Kuršių kaimas“ buvo girdėtas tik iš serialo „Moterys meluoja geriau“.
Būnant prie jūros kopose visų dėmesį patraukė 4 metrų aukščio įspūdinga skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“, kurią 1982 m. sukūrė skulptorė Zuzana Pranaitytė. Į jūrą žvelgiančios trys merginos, kurios laukia nesulaukia iš žvejybos grįžtančio tėvo žvejo stovi ties Šventosios uosto vartais. Šventosios uostas atidarytas tik prieš du mėnesius, t. y. 2011 m. birželio 11 d.
Vieni prie jūros praleido visą dieną, kiti ėjo pasidairyti po sausakimšas pagrindines Šventosios gatves. Šventosios centre aplankėme Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčią, minutėlę susikaupėme ir padėkojome Dievui už nuostabią dieną. Po to daugelis ėjo pasižiūrėti kabančio ir siūbuojančio Beždžionių tilto per Šventosios upę, kuris buvo pastatytas 1973 metais. Jis buvo medinis, 80 m ilgio ir 1,2 m pločio. 2001 m. tiltas buvo nugriautas, kadangi paseno konstrukcijos, supuvo medinės tilto dalys. 2002 m. iš sijų ir plieninių lynų konstrukcijų pastatytas naujas tiltas. Norint pereiti per šį tiltą, teko keletą minučių pastovėti ir eilėje.
Grįžtant nuo tilto užsukome papietauti. Knietėjo užsukti į skambiu pavadinimu pavadintą ir ne vienoje dainoje apdainuotą Šventosios restoraną „Paršelio rojus“. R. Repšio kurtame interjere, kaip ir dera pagal restorano pavadinimą, dominuoja paršelio motyvas: paršelių kaukės, piešiniai, lentynėlėse išdėlioti suvenyriniai paršeliai – visas paršelio muziejus.
Matėme saviškius ir pramogų centre „Titanikas“, baruose „Po liepa“, „Galera“. Baras „Galera“ išsiskiria piratišku stiliumi. Padavėjai - Piratai maloniai priima, sukuria jaukią atmosferą ir pamaitina.
Nepajutome kaip diena ir praslinko. Kelionė namo užsitęsė ilgiau negu tikėjomės. Kaip ir pati Šventoji, taip ir kelias nuo Šventosios ligi Palangos, netgi iki įvažiavimo į autostradą, buvo tiesiog užkimštas. Nuo Šventosios ligi Palangos 12 km teko autobusu riedėti 2,5 valandos. Į Šimkaičius grįžome jau sutemus.
Šimkaičių bendruomenės centras
Komentuoti
