Ar lengva būti geru?

Pirmadienis, 05 Rugsėjis 2011 09:10

Gyvename tarp žmonių: draugų, kaimynų, moksleivių, tarp turtingų ir vargšų, tarp gražuolių ir neįgalių. Visi mes pašaukti gyventi. Tik gyvenimai skirtingi, kaip ir patys žmonės. Yra mokančių suprasti, atleisti, užjausti, padėti.

Kartais žmogus nepagalvoja, kad daro gerą darbą, atrodo – smulkmenos. Gal nuskynė obuolių einančiam pro šalį vaikui, gal davė neturinčiam to, ko jis neturi, gal vaikas padovanojo savo mėgtamą žaisliuką kitam, kuris neturi už ką nusipirkti, gal studentės pasidalino saldainį.

Galima vardinti šimtus pavyzdžių...

Viena maža mergaitė kas vakarą eidavo pas kaimynę, kuri buvo netekusi dukrelės. Tėvai paklausė mergaitės, kodėl ji kas vakarą ten lankosi. Mergaitė atsakė, kad ji padeda dalintis skausmu. Tėvai nustebo kaip tokia maža mergaitė tai supranta. O mergaitė atsakė – aš prisiglaudžiu prie jos ir mes abi kartu verkiame...

Rugsėjo 1-ąją prasidėjo mokslo metai, susirinko į klases nenuramos mokiniai. Bet klasėje būna ir likimo nuskriaustų. Koks gražus pavyzdys, kai vaikas parėjęs iš mokyklos pasako mamai, kad to draugo jam labai gaila, kad norėtų būti jo draugu ir jam padėti. Labiau nepasiturintys žmonės gauna ES paramą maisto produktais, be jokio atlygio tuos produktus dalija Carito darbuotojai.

Padėti vargstantiems, užjausti, paguosti, nuraminti – karitiečių kasdieniniai darbai. Šiais pamąstymais pradėjus kalbėti norisi pasidalinti žinia apie konferenciją Kaune, taigi rugpjūčio 30 d. vyko Carito konferencija Rumšiškėse.

Konferenciją vedė kl. Kazimieras Gražulis, kuris yra vadovavęs Jurbarko bažnyčiai. Jurbarko dekanato parapijų karitietės dalyvavo šioje konferencijoje.

Po kurios kilo daug minčių, o viena iš jų – nelengva būti geru, kada daug blogų pavyzdžių ir daug ko stinga.

Pabandykime apsivilkti savo širdis gerumu. Šie metai yra Dievo Gailestingumo metai ir jei labai sunku, pabūkime tyloje su Dievu, nes toje tyloje yra labai daug gėrio.

Danutė Eidukienė

Seredžiaus pr. Carito vedėja