Globotiniai grįžo į namus pakeliauti prisiminimų traukiniu
Trečiadienis, 05 Spalis 2011 09:55
Praėjusį šeštadienį Viešvilės vaikų globos namai atšventė gražų namų jubiliejų - 60 metų sukaktį.
Jokie metraštininkai iki šiolei nepajėgė suskaičiuoti, kiek kelialapių į gyvenimą išdalinta šių namų gyventojams. Suvažiavusių namiškių - buvusių auklėtinių gausa, byloja, kad šie namai šimtams ugdytinių buvo ne tik kelio pradžia, namai - tarsi tvirtybės šaknys padėjo jiems augti aukštyn, siekti svajonių. Iki ašarų brangūs ir šilti prisiminimai jaudino kiekvieno čia susirinkusio širdį.
Nuo ankstyvo ryto sugrįžtančių į namus vaikų svetingai, su tėviška meile, laukė visa vaikų globos namų ugdytinių ir dirbančiųjų bendruomenė. Tik įžengus į namus prie arbatos ar kavos puodelio su draugu prisėsti kvietė įkurtas „Svajos“ šeimynos kampelis. O prisiminti buvo ką, nes aplinkui - koridoriuose iš nuotraukų žvelgė mūsų praeitis. Kiekvienas čia sugrįžęs, toje prisiminmų kelionėje, galėjo atrasti dalelę savęs. Šia proga pirmą kartą (deja, po mirties) atidaryta buvusio auklėtinio St. Mingailos ano meto 1956-1970 metų fotografijų paroda. 13-oje albumų ne tik senomis fotografijomis, bet ir netikėtose situacijose įamžintais miestelio gyventojais, vaikų namų gyvenimo sustabdytomis akimirkomis, kvietė būriuotis čia kiekvieną atvykusį, o ir mes, dirbantieji, galėjome pamatyti savo giminaičius, buvusius kaimynus, pasigėrėti senosios Viešvilės vaizdais.
10 valandą vaikų globos ugdytiniai, sugrįžę į namus vaikai, su savo šeimomis, dirbantieji rinkosi į miestelio bažnyčią, kur Viešvilės klebonas Kazys Žutautas ir LDK Kęstučio bataljono kapelionas Remigijus Montsvilas laikė mišias už jau Anapilin išėjusius, šią dieną negalinčius atvykti dėl ligos, paklydusius gyvenimo kelyje ir šios dienos dalyvius. Pamokslo žodžiai jaudino ir graudino susirinkusius.
Po mišių buvo lankomi kapai, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės Viešvilėje atgulusiems ir savo amžinus namus pasirinkusiems mūsų draugams, bendradarbiams.
Miestelio kultūros centro namuose jau šurmuliavo ir laukė sugrįžtančiųjų renginio organizatoriai, vedantieji. 60-ties metų jubiliejaus proga buvo pagaminti proginiai ženkliukai, kurie kiekvienam iš mūsų ilgam primins šią šventę. Kultūros centro salė seniai buvo mačiusi vos sutelpančius visus norinčiuosius pakeliauti prisiminimų takais. Sceną puošė traukinukas - (vaikų globos namų logotipas), laikinai įkurtas peronas... Iš metų į metus prisiminimais mus nukeldavo nudundantis traukinio garsas.
„Sveiks, sveteli margas, į mūsų šventę atskubėjęs“,- tai mažiausiojo vaikų namų artisto Kęstučio pasveikinimo žodžiai, kuriais ir prasidėjo inscenizuota šventinė kelionė.
Kuo toliau tolsta jaunystės vaizdai ir, tarsi nuotraukoje, pamažu ryškėja ano meto fragmentai, tuo didesnis atsiranda noras prisiminti, kad šiuose namuose išgyventa nuostabiausia praeitis...
Prisiminimais į anuos metus mus visus nukėlė ilgamečiai mūsų namų darbuotojai: medicinos seselė Valerija Martinaitienė, buvusi direktoriaus pavaduotoja Danutė Daunorienė. Didžiausių ir šilčiausių padėkos aplodismentų sulaukė ilgametis, net du dešimtmečius namams vadovavęs direktorius Bronius Skvereckas bei visus savo darbo metus meilę vaikams dalinusi, patarimų ne tik vaikams, bet ir suaugusiajam negailėjusi buvusi auklėtoja, o vėliau direktoriaus pavaduotoja Elena Kornikienė.
Šventės vedantieji, vaikų globos namų ugdytiniai Danutė Mockevičiūtė ir Lukas Vijaru su savo draugais eilėmis prisiminė ir liūdnus, gyvenimo netektimi paženklintus 1976-uosius metus. Žvakutės liepsna, tylos minute buvo pagerbti visi, kurie niekada jau negalės sugrįžti į savo namus.
Per gražius 60 metų Vaikų globos namuose sužibėjo daug žvaigždučių, tai: A. Aldošina - mokslo pirmūnė, visuomenininkė, Ona Diliūtė, Genutė Orbonaitė - pasirinkusios pedagogo darbą, visą tolimesnį gyvenimą paskyrusios vaikams; T. Nekrošaitė - žymi Lietuvos ietininkė, olimpiados dalyvė, sporto komiteto darbuotoja; Zita Šličytė - teisininkė, buvusi Seimo narė; seserys Nijolė ir Rasa Savickytės - Lietuvos rinktinės sportininkės (irkluotojos); P. Mureika - aviacijos specialistas, knygos autorius; Rimantas Stanevičius - Elektrėnų policijos viršininkas. Šie gyvenimo pavyzdžiai, tarsi kelrodė žvaigždė mūsų šiandienos vaikams, kad savo darbu, užsisipyrimu galima viską pasiekti ir įgyvendindi, ir, kad tik pats žmogus yra savo laimės kalvis.
Sveikinimo žodžius, net savo sukurtą dainą vaikų globos namų darbuotojams skyrė buvęs ugdytinis P. Mureika, o kartu su savo likimo draugais V. Vasiliauskaite, P. Nekrošiumi bei kitais dovanomis gėlėmis apdovanojo savo (1963-1975 metų) auklėtojas - mamas: E. Kornikienę, L. Ponetauskienę, V. Tamošaitienę, buvusią Viešvilės mokyklos direktorę A. Palavinskienę.
Kokia šventė be dovanų, ten, kur žaidžia vaikai ir net 60 metų krykštauja vaikystė, ten geriausia dovana - saldainiai bei žaislai. O sveikinti mus panoro daugelis: čia ir mūsų vaikų globos namų stegėjai - Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas, Jurbarko ir Šilalės vaiko teisių apsaugos vedėjos L. Gardauskienė bei B. Stragauskienė, ilgamečiai draugai – LDK Motorizuoto pėstininkų batalijono vadas A. Misiūnas ir kapelionas R. Montsvilas, Viešvilės miestelio seniūnas- V. Kucinas, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė I. Budrienė, bei jos pavaduotoja R. Grybienė, Viešvilės pagrindinės mokyklos bendruomenė, Viešvilės Kultūros centro direktorius A. Griškus bei kiti svečiai.
Sveikinimo žodį čia sugrįžusiems vaikams, buvusiems darbuotojams ir šiandienos laikų bendruomenei tarė ir šių namų direktorius Algimantas Liaudaitis. Jis didžiavosi savo kolektyvu, jų kasdieniniais, kartais net nepastebimais, paprastais, bet prasmingais darbais - kuriant užuovėją sužeistam, likimo nuskriaustam žmogučiui. Padėkos raštais už nuoširdų, pareigingą, kruopštų darbą direktorius apdovanojo socialines darbuotojas - V. Platonovienę, A. Petrikauskaitę, S. Šašienę, vyr. finansistę I. Kraftienę, sandėlininkę D. Kaščiokaitienę.
Kokie šventi žodžiai: namai, gimtinė, kokia paguoda ją turėti, koks džiaugsmas ją aplankyti ir, kokia didelė prasmė joje gyventi, viską, kas gražiausia iš jos paiimti ir su kaupu jai grąžinti, taip buvo pristatomas buvęs ugdytinis - juodbruvis berniukas, kažkada vaikystėje pirmą kartą paėmęs į rankas barškutį ir smėlio dėžėje, statydamas pilis, niūniavęs dainas, nesiskyrė su jomis visą gyvenimą. Mūsų namuose atradęs sielos pašaukimą kurti, dainuoti, šiandien jis – Kornelijus Pukinskis - žinomas muzikantas, mūsų namams 60-mečio proga atvežė nuostabią dovaną- savo ir maestro operos dainininko Liudo Mikalausko suburto Tauragės krašto ,,ugninio“ choro koncertą.
Šio choro pasirodymas apvainikavo mūsų be galo šiltą, jausmingą nuostabią kelionę prisiminimų takais.
Šventei įamžinti Vaikų globos namų kieme buvo pasodintas nuostabus retai sutinkamas mūsų šalyje tulpmedis, tai Kalvelių girininkės I. Petrošienės dovana.
Namai kvepėjo pietumis, mūsų visų laukė darbštuolių virėjų iškeptas kugelis, kiti skanėstai, bet ir čia dar ilgai girdėjosi prisiminimai. Šiltais apsikabinimais, rankų paspaudimu vienas kitam pažadėjome ir vėl susitikti - lygiai už penkių metų, toje pačioje centrinėje traukinių stotyje - mūsų namuose. Čia mes visi labai artimi ir brangūs, nes mus sujungė likimai ir noras padėti vienas kitam.
Čia laukiami esate visi... kas norite sugrįžti.
Viešvilės vaikų globos namų ugdytinių ir dirbančiųjų bendruomenė dėkoja visiems savo draugams už nuoširdžią draugystę.
Viešvilės vaikų globos namų bendruomenės
vardu, socialinė darbuotoja Audronė Liaudaitienė
Komentuoti
