Sausio 13-osios liudijimai prie atminimo laužo Eržvilke

Antradienis, 17 Sausis 2012 09:38

Penktadienio pavakarę Eržvilko centrinėje aikštėje suliepsnojo laužas, sužibo žvakutės, čia susirinko žmonės paminėti 21-ąsias 1991 metų Sausio 13-osios įvykių metines.

Šventėje viešėjo garbūs svečiai: LR Seimo narys Andrius Mazūronis, Seimo nario padėjas, Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos narys Algirdas Gudaitis, atsargos pulkininkas leitenantas Česlovas Grigaitis, Tauragės apksrities LDK Kęstučio 7-osios šaulių rinktinės vadas, atsargos majoras Algirdas Genys, atsargos vyrensysis leitenantas Stasys Kliukas.

Aikštėje plevėsavo trispalvė – ją laikė Eržvilko gimnazijos šauliai (vad. J. Mockaitienė), skambėjo Eržvilko giedorių atliekamos giesmės, patriotinės dainos, sklandė atsiminimai, šauliai susirinkusius vaišino koše.

Renginys prasidėjo „Tautiška giesme“, po kurios minėjimą vedusi Eržvilko kultūros centro meno vadovė Gintarė Stirbienė pakvietė visus pagerbti sausio 13-osios aukų atminimą Tylos minute.

Kaip sakė, Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis: „žmogus netekdamas laisvių, netenka galios, savojo aš, o vergija menkina tautos laisvę ir dvasią“.

Seimo narys Andrius Mazūronis kalbėjo, „tikiuosi, kad tą prieš 21-erius metus iškovotą laisvę mes nešiosime ir puoselėsime dar labai ilgai. Nors Sausio 13-ąją atsimenu vaiko akimis, man įstrigo vienybė, kuri žmones jungė visuose miestuose. Norėčiau palinkėti visiems čia esantiems, kad ta vienybė gyvuotų ir šiais laikais”.

Leitenantas Č. Grigaitis dėkojo už dėmesį parodytą tiems, kurie dalyvavo sausio 13-osios įvykiuose – „Man teko garbė tą dieną būti Parlamente jau nuo sausio 8 dienos, todėl įvykių detalės, smulkmenos įsirėžė giliai atmintyje visam gyvenimui ir jos negali būti pamirštos, nes tokio pasiryžimo, masinio patriotizmo neteko matyti per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

Sausio 12-osios vakare mes, Parlamento gynėjai, patyrėme didelį dvasinį pakilimą, ten buvo priimta priesaika, kunigas Grigas dalyvavusiems atleido nuodėmes ir mes visi buvome pasiryžę atremti puolimą. O pergalė buvo mūsų pusėje, nes rusai atsistojo ne prieš apsiginklavusią armiją, o prieš beginklius.

Mano nuomone, nežiūrint į politines ar ekonomines peripetijas, Lietuvos žmonės taip gausiai ir masiškai dalyvautų jeigu reikėtų ginti savo laisvę, nepriklausomybę“ – kalbėjo Č. Grigaitis.

Atsargos majoras Algirdas Genys susirinkusiems priminė, kad sausio 13-ąją neramumai vyko ne tik Vilniuje: „sausio 13-ąją man neteko būti Vilniuje, aš buvau objektuose, kuriuos reikėjo saugoti Jurbarke – televizijos bokštą, paštą, savivaldybę, vandenvietę. Taigi visoje Lietuvoje buvo kovojama už Laisvę, ginama Nepriklausomybė“.

Eržvilko parapijos klebonui Mindaugui Smetoniui taip pat teko dalyvauti sausio 13-osios įvykiuose, taigi klebonas ne tik prie laužo atsiminė lemtingąjį sausį, bet ir bažnyčioje laikomose Šv. Mišiose kvietė melstis už žuvusius, ir už tuos, kurie liko gyvi, už visų ryžtą ginti Tėvynę.

Renginyje dalyvavo Zenonas Bertulis, sausio 12-ąją su būreliu eržvilkiškių vykęs į mitingą Vilniuje. Z. Bertulis papasakojo labiausiai įstrigusias detales – apie įspėjimą dėl atvažiuojančių tankų, V. Landsbergio raginimą moterims ir vaikams palikti bokštą. Nei vienas iš ten nesitraukėme – visi susikibome gyva grandine, giedojome „Marija marija“ – dalinosi prisiminimais Zenonas.

„Gerbkime laisvę, kaip gerbiame kiekvienas save, nes nieko daugiau nesurasime už ją“ – šiais Eržvilkiškių bendruomenės pirmininkės Nijolės Berulienės žodžiais ir baigiama žinia apie gražų minėjimą Eržvilko miestelyje, kur visi ten buvusieji sušilo prie atminimo laužo.

Renginio pabaigoje padėkota svečiams, visiems šauliams, Elytei ir Gintui Beržinskams, Algytei Greičiuvienei, Jadvygai Eitutienei, Rimantui Pinaičiui, bendruomenei, gimnazijai, seniūnijai, kultūros centrui bei visiems atėjusiems pabūti kartu, paminėti svarbią datą.

Daugiau nuotraukų rasite puslapio galerijoje

Penktadienio pavakarę Eržvilko centrinėje aikštėje suliepsnojo laužas, sužibo žvakutės, čia susirinko žmonės paminėti 21-ąsias 1991 metų Sausio 13-osios įvykių metines.

Kaip sakė, Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis: „žmogus netekdamas laisvių, netenka galios, savojo aš, o vergija menkina tautos laisvę ir dvasią“.

Leitenantas Č. Grigaitis dėkojo už dėmesį parodytą tiems, kurie dalyvavo sausio 13-osios įvykiuose – „Man teko garbė tą dieną būti Parlamente jau nuo sausio 8 dienos, todėl visos įvykių detalės, smulkmenos įsirėžė giliai atmintyje visam gyvenimui ir jos negali būti pamirštos, nes tokio pasiryžimo, masinio patriotizmo neteko matyti per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Sausio 12-osios vakare mes, Parlamento gynėjai, patyrėme didelį dvasinį pakilimą, ten buvo priimta priesaika, kunigas Grigas dalyvavusiems atleido nuodėmes ir mes visi buvome pasiryžę atremti puolimą. O pergalė buvo mūsų pusėje, nes rusai atsistojo ne prieš apsiginklavusią armiją, o prieš beginklius.

Atsargos majoras Algirdas Genys susirinkusiems priminė, kad sausio 13-ąją neramumai vyko ne tik Vilniuje: „sausio 13-ąją man neteko būti Vilniuje, aš buvau objektuose, kuriuos reikėjo saugoti Jurbarke – televizijos bokštą, paštą, savivaldybę, vandenvietę. Visoje Lietuvoje buvo kovojama už Laisvę, ginama Nepriklausomybė“.

Renginyje dalyvavo Zenonas Bertulis, sausio 12-ąją su būreliu eržvilkiškių vykęs į mitingą Vilniuje. Z. Bertulis papasakojo labiausiai įstrigusias detales – apie įspėjimą dėl atvažiuojančių tankų, V. Landsbergio raginimą moterims ir vaikams palikti bokštą, tačiau niekas iš ten nesitraukė – visi susikibome gyva grandine, giedojome „Marija marija“ – dalinosi prisiminimais Zenonas.