jurbarkiskis.lt

Viešvilės bendruomenės nariai lankėsi Olandijoje

Penktadienis, 03 Vasaris 2012 10:34

Išvyką organizavo Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacija kartu su Olandijos vietos veiklos grupe „Streekhuis kempenland“ pagal projektą „Kazlų Rūdos ir Olandijos NVO partnerystė plėtojant kaimo moterų verslumą“, parengtą pagal Lietuvos KPP 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.

Ankstyvas sausio 23 dienos rytas. 6 valanda. Ištaigingas 2 aukštų autobusas sutalpina visą mūsų 50 kelionės dalyvių grupę ir pajuda Lietuvos–Lenkijos sienos link. O kaip gi kitaip. Šią kaimyninę šalį neapvažiuosi – ji tęsiasi nuo pat kaimyninės Baltarusijos iki pat Baltijos jūros, nebent naudotumės kelto paslaugomis. Mūsų laukia 1600 kilometrų kelionė. Pirmąją dieną – ilga kelio atkarpa per didžiąją kaimynę Lenkiją iki nakvynės vietos vakarinėje jos dalyje gyvenvietėje Podrzewy, esančioje už Poznanės miesto. Tai dar tik pusiaukelė. Rytojaus rytą laukia truputį ilgesnė kelionė, kuri tęsiasi per visą Vokietiją iki nakvynės vietos viešbutyje ,,De Nieuwe Erf“ Diessen kaimelyje šiaurės Brabanto provincijoje Olandijoje. Važiuojant per Vokietiją patraukia dėmėsį daug vėjo jėgainių. Kol Lietuvoje svarstoma, kam leisti jas statyti, Vokietija bei Slovakija įrengė visą jėgainių tinklą ir sėkmingai naudoja vėjo energiją. Už Hanoverio jų priskaičiuodavome po kelias dešimtis, o kai kur ir dar daugiau.

Šiaurės Brabanto provincija yra šalies pietuose. Ji ribojasi su kaimynine Belgija. Didžiausias miestas, kuriame lankėmės – Tilburgas, yra vos už kelių kilometrų nuo sienos su šia šalimi. Rytojaus rytą su savo kultūriniu ir kulinariniu paveldu dalyvavome šio miesto mugėje. Kazlų Rūdos sav. bendruomenių asociacijos, Telšių raj. Nevarėnų ir Luokės bendruomenių atstovai pristatė savo kulinarinius gaminius, kuriuos čia pat buvo galima ir nusipirkti, tai šių Sūduvos ir Žemaitijos regionų šeimininkių gaminti sūriai, šakočiai, tortai, menininkių mezginiai, nėriniai, dailės dirbiniai, dailininkų paveikslai, suvenyrai. Dieną mūsų laukė tarptautinė konferencija-mugė „Kaimo moterų verslumo stiprinimas Lietuvoje ir Olandijoje“. Jos metu Sūduvos VVG pirmininkė Reda Kneizevičienė pristatė savo vietos veiklos grupę, jos nuveiktus darbus, planus ateičiai, taip pat Sūduvos krašto kulinarinio ir kultūrinio paveldo kūrėjus, jų darbus. Po to savo VVG pristatė šeimininkai olandai. Apie neįgaliųjų įtraukimą į gamybą ūkininko sodyboje papasakojo šios sodybos savininkė, įdarbinanti savo sodyboje neįgaliuosius su protine negalia. Už neįgaliųjų įjungimą į darbinę veiklą ūkis gauna valstybės paramą. Ūkyje sodinami, auginami medeliai, vaiskrūmiai: kriaušės, vyšnios, uogakrūmiai, atliekama jų priežiūra. Pagrindinis tikslas - ne ūkininkavimas, bet neįgaliųjų įdarbinimas. Neįgalieji atvežami į šią sodybą darbams iš prieglaudų. Čia jiems apsistoti nėra sąlygų. Ateityje galvojama apie neįgaliųjų apgyvendinimą ir nakvynę vietoje. Pastaruoju metu ūkyje dirba apie 20 neįgaliųjų, kurie gamina įvairius gaminius iš medžio atliekų, daro įvairias puokštes, konservuoja sultis, tyres, kitą produkciją iš kriaušių, vyšnių, uogų. Pagamintą produkciją ūkis parduoda, gaudamas papildomų pajamų. Ūkyje dirba 5 savanoriai.

Apie Olandijos Kempeno regioną, jo bendruomenių veiklą, veiklos sritis, fondą, marketingo veiklas, ateities planus kalbėjo organizacijos Kempen Goed pirmininkė Charlote Michielsen. Kempen Goed organizacijos teritorija apjungia 5 provincijas, 15 kaimo bendruomenių. Šios VVG veikla daugiausiai susijusi su žemės ūkiu. Pagrindinė organizacijos veikla yra Kempen regiono smulkaus verslo ir ūkininkų skatinimas sukuriant vieną bendrą regiono ženklą. Ženklo sukūrimas skatins vietos verslo atstovus vienytis ir garsinti Kempeno regioną. Pirmininkė pasidžiaugė sėkmingu veiklos rezultatu – besikooperuojančiomis savo regiono įmonėmis. Organizacija apjungia apie 300 verslininkų, turinčių kaimo vietovėse viešbučius, barus, muziejus. Ūkininkai augina avis, užsiima pienine galvininkyste, kur galutinė produkcija – olandiški sūriai, augalininkyste. Organizacija turi nemažai užsienio partnerių, padeda rašyti projektus pagal LEADER programą. Organizacijos veiklos teritorija apjungia vakarinę Olandijos ir šiaurinę Belgijos sritis. Kempen Goed organizuoja ekskursijas tikslu pamatyti, kaip auginama, gaminama produkcija, organizuoja regionų dienas, kultūros renginius, kurių metu skatina organizacijas pristatyti savo gaminius. Kiekvienais metais kultūros renginiams pasirenkama vis kita vieta, kitas regionas. Tarptautinis tinklas jungia 20 bendruomenių Olandijoje ir Belgijoje. Ateityje numatoma daugiau reprezentuoti atskirus regionus, skatinti vietinių gyventojų kooperaciją, sveikos produkcijos gamybą, vystyti turizmą. Į turizmą orientuojasi vis daugiau stambesnių ūkių, kadangi juo slegia didesni mokesčiai.

Vėliau aplankėme bendruomenės namus, kuriuose vedami mokymai, seminarai bendruomenių nariams, verslininkams, ūkininkams. Bendruomenės namai yra viename pastate su regiono vietos veiklos grupe bei kitomis komercinėmis įmonėmis. Visas pastatas buvo suremontuotas LEADER programos projektų lėšomis.

Kitas mūsų aplankytas objektas – paukštininkystės kompleksas, kuriame laikoma 30 tūkstančių vištų dedeklių. Bendradarbiaujant su vieno iš vietos universitetų mokslininkais ir studentais buvo sukurti 2 paukštininkystės kompleksų tipai. Pasirinktas ir pastatytas žiedinio tipo (The Roundel) kompleksas. Paukštininkystės komplekso pastatas pastatytas iš lengvų šiuolaikinių medžiagų. Stogo danga skaidri, praleidžianti šviesą. Vištos gyvena keliose atskirose sekcijose, kurių kiekviena turi vaikščiojimo, maitinimosi, maudymosi (krenta rūkas) ir poilsio zonas. Galima sakyti – su visais patogumais. Vidurinėje pastato dalyje – kiaušinių rūšiavimo skyrius, antrame aukšte – administracinės patalpos, trečiajame – įrenginių, kontroliuojančių ir reguliuojančių oro temperatūrą, drėgnumą sistema. Atvežamos į šį kompleksą vištaitės 18 mėn. amžiaus. Jos čia gyvena 1 metus,  deda kiaušinius, po to jos keičiamos kitomis. Čia pat įrengimais išrūšiuotus kiaušinius automatas supakuoja į apvalius kartoninius įdėklus po 7 vnt. viename ir sužymi. Vienos pakuotės kaina 2 eurai. Pakuotę savo ženklu ženklina ir gyvūnų apsaugos asociacija. Čia gyvenančios vištos nestresuoja, viena kitos nemuša, todėl joms snapai nekarpomi. Ūkininkai, verslininkai gali bet kada apžiūrėti fermą nemokamai, palaiko su komplekso administracija tiesioginį ryšį. Kompleksą aptarnauja, neskaitant administracijos, 2 darbuotojai. Olandijoje jau veikia 2 tokio tipo vištų dedeklių kompleksai, o šių metų kovo mėnesį numatoma atidaryti ir trečiąjį.

Kitas objektas buvo šeimos pienininkystės ūkis LAND VAN DE ZAUNGHEDE, kuriame,  neskaitant prieauglio, telyčių, bulių, laikoma 100 melžiamų karvių. Čia pagal keliamus reikalavimus pastatyta karvidė, turinti mechanizuotą, kompiuterizuotą melžimo, pašarų padavimo, mėšlo šalinimo linijas. Melžiamos karvės laikomos iki 4– 5 metų, toliau jos keičiamos. Mums pabrėžė, kad gera karvė čia duoda iki 60 ltr. pieno. Veršiavimosi patalpoje karvė vaikštinėja su veršeliu, atskiros patalpos ar gardo veršeliams nėra. Veršelis su motina laikomas iki 6 savaičių. Karvė su juo išeina pasivaikščioti. Atėjus melžimo metui karvė pati nueina į melžimo patalpą, po to, jau pamelžta, grįžta. Veršeliai nepatiria streso, geriau auga. Jų maitinimas yra automatizuotas. Į melžimo aikštelę karvės ateina pačios, kada joms reikia. Visą melžimo procesą kontroliuoja kompiuteris. Šeimos ūkyje galutinė produkcija – olandiški sūriai. Į sūrių gamybos cechą žvilgtelėjome tik per langą, užtat šalia, parduotuvėje, galėjome nusipirkti jų kiek tik norėjome. Šeimos ūkį aptarnauja tėvai, sūnus ir dvi dukros. Sūnus atsakingas už pieno gamybą, viena sesuo – už sūrių gamybą, antra– už komerciją ir prekybą.

Atsisveikinimo vakaras vyko po konferencijos. Lietuvių grupė repetavo ir paruošė du šokius. Skambėjo ir jurbarkiškio Kęstučio Vasiliausko ,,Žemėj Lietuvos“. Olandų moterų draugijos atstovės mums sušoko keletą savo nacionalinių šokių. Vieni kitus mokėme savo tautinių šokių ir žaidimų.

Išaušo ir rytas, kada turėjome tarti: Sudie, Olandija! Reikia pasidžiaugti, kad atsirado bendruomenė, kuri taip svetingai sutiko jiems nelabai žinomus lietuvius. Atsirado ir viena lietuvaitė, ištekėjusi už olando, kuri su vyru važiavo per visą Olandiją, kad susitiktų su savo kraštiečiais. Tačiau viskam būna pradžia, bet būna ir pabaiga. Lietuva mus pasitiko šalčiais, užšalusiais mūsų paliktų automašinų langais, durų spynelėmis.  

Atsisveikindami visi dėkojame šios išvykos organizatoriams: Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijai, jos vadovei, niekad nenuilstančiai Redai Kneizevičienei ir tariame:                     

iki kitų susitikimų.    

Viešvilės bendruomenės ,,Skalvija“ narys
Algirdas Sinkevičius

---