COPA-COGECA poziciniame dokumente pirmą kartą išskirtinis dėmesys Baltijos šalių žemdirbių problemoms

Pirmadienis, 20 Vasaris 2012 13:20

Praeitą ketvirtadienį, vasario 16 d. vykusiame COPA-COGECA prezidiumo posėdyje galiausiai patvirtinta COPA-COGECA pirminė reakcija į ES Komisijos pateiktus teisinius pasiūlymus dėl BŽŪP 2014-2020 m., kuri artimiausiu metu pasieks visas Europos Sąjungos institucijas. Ilgametę patirtį Lietuvos žemdirbių atstovavimo darbe COPA-COGECA organizacijose turintis ir šiame prezidiumo posėdyje Lietuvos ūkininkų sąjungai atstovauti įgaliotas LŪS narys Aušrys Macijauskas teigė, jog Lietuvos ūkininkams šis dokumentas svarbus jau vien tuo, jog pirmą kartą per visą Lietuvos narystės COPA-COGECA istoriją pavyko oficialiame ES žemdirbių organizacijos pozicijos dokumente išskirti Baltijos šalių žemdirbių problematiką.

Reakcijos dokumentą į EK teisinių pasiūlymų paketą COPA-COGECA planavo patvirtinti dar pernai metais, tačiau prieš porą mėnesių vykusio prezidiumo posėdžio metu COPA-COGECA nariams svarstant nuomonės dokumentą, iš esmės nepavyko susitarti dėl vienintelio 9 dokumento punkto, liečiančio tiesioginių išmokų paskirstymo tarp šalių narių. Du kartus po to posėdžiavusiems COPA-COGECA Politikos koordinavimo komiteto nariams (posėdžiuose aktyviai dalyvavo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas) teko ypatingai sunki užduotis: rasti kompromisinį šio punkto teksto variantą, kuriam pritartų jei ne visi, tai bent didžioji dauguma COPA-COGECA narių. Kiekvienai šaliai nusiteikus tvirtai laikytis savo pozicijos, įsivyravo nuomonė, ar nevertėtų išimti iš bendro dokumento nesutarimus keliantį, nors ir labai svarbų, paragrafą, jei norima laiku paskelbti pirminę ES žemdirbių reakciją į eilę kitų EK pasiūlymų paketo klausimų. Įvairių šalių spaudimą bandančiai atlaikyti COPA-COGECA vadovybei galimu kompromisu pasirodė visų trijų Baltijos šalių vardu pristatytas Lietuvos pasiūlymas iš esmės nekeisti lyg tol siūlyto teksto, bet praplėsti jį, paminint Baltijos šalių padėtį. Tokiam pasiūlymui pritarė dauguma, tačiau ne visi Politikos koordinavimo komiteto nariai, todėl galutinį žodį privalėjo tarti Prezidiumas.

Primename, jog pirmieji šio pasiekimo pamatai buvo padėti pernai metais lapkričio 28 -29 d. Budapešte (Vengrija) vykusiame 43-ajame Vyšegrado-4 šalių žemės ūkio rūmų susitikime su Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos nevyriausybinių žemdirbių organizacijų atstovais dėl ES BŽŪP 2014-2020 m. ir tolimesnio bendro darbo COPA-COGECA organizacijose. Susitikime vyravo žemdirbių nusivylimas ir nepasitenkinimas Komisijos pateiktais BŽŪP teisiniais siūlymais. Lietuvai atstovavę Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir LŪS narys Aušrys Macijauskas tvirtino, jog nors ir randant bendrų interesų su Lenkijos, Vengrijos, Čekijos šalimis dėl žalinimo (pvz. raginti EK perkelti žalinimo priemones iš I į II ašį, palikti žalinimo elementus savanorišku žemdirbių pasirinkimu, leisti šalims narėms pritaikyti juos pagal šalyse būdingas ūkininkavimo sąlygas), daug sunkiau į savo pusę palenkti V-4 organizacijas palaikyti Lietuvos žemdirbių siekį po 2013 m. gauti tiesiogines išmokas lygias ES vidurkiui. Višegrado šalių žemdirbiai šiandien gauna tiesiogines išmokas, kurių dydis artimas ES vidurkiui, todėl nagrinėjant šį klausimą jos labiau linkę laikytis neutralios pozicijos. Jų siekis - išlaikyti paramą bent 2013 m. lygio. Dvi dienas trukusiame susitikime po įnirtingų kolegų įtikinėjimų buvo prieitas kompromisas, kad Višegrado šalys palaikys Baltijos šalis, kartu ragindamos EK peržiūrėti nacionalinių vokų skiriamų I ašiai paskaičiavimo metodiką ir siūlydamos iš esmės pakeisti ją nauja, priimtina visoms šalims narėms. Budapešte dalyvavusių žemdirbių delegacijų vadovai pasirašė deklaraciją, kurioje išdėstė savo susirūpinimą dėl vis didėjančios finansinės ir administracinės naštos dedamos ant Europos žemdirbio pečių, dėl EK nesėkmės paversti naująją BŽŪP paprastesne, atsisakant istorinių referencinių laikotarpių ir pereinamųjų laikotarpių. Iš karto po šio susitikimo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai išvyko į Briuselį, kur COPA-COGECA prezidiumas buvo numatęs 2011 m. gruodžio 1-2 d. posėdyje pasitvirtinti savo reakciją į ES Komisijos pateiktus teisinius pasiūlymus dėl BŽŪP 2014-2020 m. Tačiau po pristatytos ką tik pasirašytos su Višegrado šalimis deklaracijos ir po ilgai trukusių debatų Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos žemdirbių organizacijų vadovams ir atstovams nepritarus pirminiam COPA-COGECA nuomonės dokumentui, šis grąžintas COPA-COGECA Politikos koordinavimo komitetui ir svarstymas nukeltas į 2012 m.

Kaip ir buvo tikėtasi, š.m. vasario mėnesio prezidiumo posėdyje Lenkijos ir Slovakijos organizacijos dar bandė taisyti opiausią žemdirbių problemą liečiančio punkto tekstą savo naudai, bet niekas nebekvestionavo išskirtinio Baltijos šalių paminėjimo oficialiame COPA-COGECA dokumente būtinybės. Posėdyje lenkų pasiūlytai naujai redakcijai nepritarė Airijos ir Danijos atstovai, tačiau jų balsų neužteko blokuoti didžiosios daugumos. Tokiu būdu Baltijos šalių žemdirbių organizacijos užsitikrino COPA-COGECA narių dėmesį savo problematikai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos informacija