jurbarkiskis.lt

Prieš nosį riečiančią smarvę ėmėsi kovoti verslininkai

Antradienis, 20 Liepa 2010 14:22

Su ištisus metus nuo „Dainių“ pusės tvoskiančia smarve jurbarkiečiai kaip ir susigyveno, laikas nuo laiko dėl to kylančios diskusijos nurimsta ir vėl kyla iš naujo. Galima šias diskusijas ir bandymą tam užkirsti kelią vadinti „Kova su vėjo malūnais“. Tačiau ši kova toli gražu ne tokia romantiška kaip M. de Servanteso Savedros veikėjo Don Kichoto, tai grumtynės su smarve, kuri ypač karštomis vasaros dienomis būna itin nosį erzinanti. Jau važiuojant pro šalį tenka gerokai prieš Dainius įkvėpti oro ir sulaikyti kvėpavimą, o ką jau kalbėti apie tuos žmones, kurie šalia gyvena ar, kurie įsikūrę gerokai toliau – pačiame miesto centre, tačiau puikiai žinantys apie ką čia rašoma.

Verslininkų organizacija nusprendė imtis iniciatyvos, ieškoti priemonių, kaip padėti žmonėms, kaip sustabdyti aplinkos taršą ir grąžinti Jurbarko rajonui tyrą orą. Tikrai keista, kad vakar vykusiame susirinkime nebuvo nei vieno aplinkos apsaugos atstovo, juk šis klausimas, būtent šios tarnybos darbuotojams turėtų rūpėti pirmiausia. Į verslininkų organizuotą diskusiją, susirinko apie dvidešimt gyventojų, kurie tikisi bendromis jėgomis išspręsti  smarvės ir aplinkotaršos problemą. Verslininkų organizacijos sudaryta iniciatyvinė grupė: Kristina Vančienė, Zita Sorokienė, Vitalija Petraitienė, Aurimas Sabaliauskas ir Vytautas Pažereckas, vadovaujami Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininko Gintario Stoškaus, susirinkime kėlė itin aktualius klausimus, į kuriuos bandė atsakyti UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius.

Direktorius K. Jurevičius susirinkusiems paaiškino, kad aplinkos taršos šaltinis yra ne „Dainiai“, o ūkininkai, kurie perka kiaulių srutas iš komplekso ir jas išlaisto ant laukų.

Per dvyliką valandų tokie laukai turi būti aparti, tačiau ar tai padaroma? – kėlė klausimus diskusijos dalyviai. Kita vertus, srutomis tręšiami ne tik ariami laukai, bet ir pievos, kas tokiu atveju daroma? O jei dar viršijama tręšimo norma, kas tai pamatuoja? – virė aistros dėl aplinkosaugos. Taip pat diskusijos įkarštyje paaiškėjo, kad ir „Dainiai“ valdo apie devyniolika hektarų žemės, įdomu, kuo ir kaip ši žemė tręšiama?

Pasak Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininko Gintario Stoškaus, po šios diskusijos daug kas paaiškėjo, nuspręsta, kokių veiksmų reikia imtis toliau. Žinoma, liko ir neatsakytų klausimų, tai dėl kiaulidžių vėdinimo angos, kuri siekia beveik septynis metrus, gal iš jos kyla tokia smarvė, – svarstė G. Stoškus. Taip pat domėjomės, kodėl nevedama apskaita, kiek tonų srutų ūkininkai paima ir išlaisto, manome, kad tai turi būti apskaičiuota, gal tuomet taptų įmanoma problemoms užkirsti kelią.

G. Stoškus atskleidė dar vieną svarbią detalę: kompleksai Dainiuose buvo statyti laikyti 24 tūkstančius kiaulių, juos pastačius čia buvo auginama 12 tūkstančių kiaulių, o dabar kiaulidėse įkurdinta apie 30 tūkstančių gyventojų, taip ir padidėjo tarša, – aiškino priežastis G. Stoškus. O leidimas auginti daugiau kiaulių, verslininkų organizacijos pirmininko spėjimu, yra gautas prieš pat panaikinant apskritį.

Diskusijos organizatorius Gintaris Stoškus sakė nesuprantantis ir savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Bučinsko pozicijos, kuris šiek tiek anksčiau, kaip alternatyvą problemai spręsti, pasiūlė kompleksą parduoti danams, taip atsikratant atsakomybės: „Manau, kad vien jau už tokį pasiūlymą jis turėtų būti atstatydintas”.

Pirmadienį 17 val. 30 min. verslininkai organizuos dar vieną susirinkimą, kuriame tikimasi priimti radikalius sprendimus. „Į diskusiją kviesime Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, aplinkos apsaugos departamento darbuotojus, rajono merą, savivaldybės administracijos direktorių, „Dainių“ direktorių, kitus svarbius asmenis ir tikimės, kad priimsime sprendimus, bus pagaliau išsiaiškinta, kas teršia aplinką – ūkininkai ar tai kalta kiaulidžių vėdinimo sistema, o speciali komisija ištirtų, tręšiamiems laukams srutos atneša daugiau naudos ar žalos.  

Nesibaigiančioje srutų smarvės istorijoje tašką nusprendė padėti vietos verslininkai