Akcijos „Laužai“ dalyvės įspūdžiai iš Žalgirio mūšio kovos lauko

Trečiadienis, 21 Liepa 2010 13:40

Minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines Lietuvoje ir Lenkijoje vyko gausybė renginių, o svarbiausias iš jų, tai inscenizuota kova Žalgirio mūšio lauke, netoli Olštyno miesto Lenkijoje.

Jurbarke Žalgirio mūšio metinės buvo pažymėtos uždegant 600 laužų, o aktyviausiems akcijos „Laužai“ dalyviams buvo padovanota kelionė stebėti pergalingo Žalgirio mūšio prieš kryžiuočių ordiną. Į kelionę liepos 16-18 dienomis vyko Antanas Šveiberis, Viktorija Žičkuvienė iš Pilies I kaimo ir Jurbarko Naujamiesčio vidurinės mokyklos atstovė Vaida Beinarienė, kuri su „Laužų“ akcijos iniciatoriumi Jurbarko turizmo informacijos centru sutiko pasidalinti įspūdžiais:

Ar nudžiugino akcijoje „Laužai“ laimėtas prizas?

Sužinojus apie prizą, netyčia pagalvojau, "Aš važiuosiu ten", net neabejojau, kad skautai atslieps į šį kvietimą ir pasistengs kurdami laužus. Esu dėkinga visiems vaikams, vadovams, tėveliams, kurie iš namų kiekvienas atsinešė po 5 malkas ir pratęsė laužų grandinę, nors atstumas nueiti mums, buvo nemažas. Gaila, kad negalėjo vaikai patirti to ką mačiau aš.

Ar pavyko pajusti kovingą protėvių dvasią?

Žalgirio mūšio dieną aš gyvenau ta dvasia. Kitaip ir būti negalėjo, nes visi dalyvavusieji matė įspūdingas autentiškas riterių, amatininkų ir moterų aprangas, stovyklavietes bei daugybės žmonių akys džiaugėsi tuo ką regi, nepaisant svilinančio karščio ir dulkių bei geriamo vandens trūkumo. Tomis dienomis mus vienijo noras patirti, pamatyti ir pajusti istorines akimirkas.

Kokį įspūdį paliko kelionė?

Grupė buvo sudaryta iš intelektualių žmonių, kurie labai daug žino apie Lietuvos istoriją. Jie pasidalino savo žiniomis su visais. Buvo gera būti kartu ir didžiuotis, kad esi lietuvis. Manau, kad tokio reginio ir patyrimo vargu ar kada dar patirsiu.

Ar ryžtumėtės vėl rinktis tokio tipo kelionę? Kodėl?

Tokios kelionės praturtina žmogų, suteikia galimybę pažinti daugiau žmonių, stiprina bendravimo ir bendradarbiavimo bei savęs pažinimo įgūdžius. Buvo labai sunkių akimirkų, kai galvojai „aš neiškęsiu to karščio, troškulio bei dulkių debesų", tačiau viskas praeina. Kelionė puikiai organizuota, jautėme vadovų rūpestį ir norą, kad mes būtume patenkinti ir laimingi bei praturtėję žiniomis. Nereikėjo mums parduotuvių, gyvenome ir dalinomis to meto tiesomis, istorija.

Kaip jaučiatės sugrįžę namo?

Kitaip pradėjau žiūrėti į istorinius įvykius, vaizdinės priemonės padarė savo. Jaučiuosi pakylėta, nes nedaug žmonių turėjo galimybę pabuvoti įspūdingame renginyje, aplankyti pilis bei galimybę praturtėti žiniomis, pajusti patriotiškumą. Gera buvos stovėti prie Lietuvos trispalvės ir džiaugtis, kad esi lietuvis.