Duomenys apie vandens išteklių naudojimą ir aplinkos orą

Penktadienis, 19 Lapkritis 2010 11:20

APLINKOSAUGA APSKRITYSE IR SAVIVALDYBĖSE

2009 m. iš aplinkos buvo paimta 5360 mln. m3 vandens (iš jo požeminio – 140 mln. m3), t. y. 662 mln. m3 daugiau nei 2008 m. Įvairioms reikmėms suvartota 5330 mln. m3 vandens (664 mln. m3 daugiau nei 2008 m.).

2009 m., palyginti su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu, paimto vandens kiekis labiausiai padidėjo Kaišiadorių (21,4%), Panevėžio (13,3%) ir Kėdainių (12,4%) rajonų savivaldybėse, sumažėjo – Širvintų (37,2%), Tauragės (33,6%) ir Kretingos (31,2%) rajonų savivaldybėse, paimto požeminio vandens kiekis labiausiai padidėjo Panevėžio (14%), Šalčininkų (12,3%), Kazlų Rūdos (7,1%) ir Šakių (5,6%) rajonų savivaldybėse, sumažėjo – Širvintų (37,2%), Tauragės (33,4%) ir Kretingos (31,2%) rajonų savivaldybėse.

2009 m., palyginti su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu, suvartoto vandens kiekis labiausiai padidėjo Kaišiadorių (21,4%), Kėdainių (16,3%) ir Panevėžio (13%) rajonų savivaldybėse, sumažėjo – Kretingos (39,6%), Širvintų (30,4%) ir Pagėgių (29,2%) rajonų savivaldybėse, suvartoto požeminio vandens kiekis labiausiai padidėjo Šalčininkų (14,8%),

Panevėžio (13,8%) ir Kėdainių (13,2%) rajonų savivaldybėse, sumažėjo – Kretingos (39,6%), Širvintų (30,4%) ir Pagėgių (29,2%) rajonų savivaldybėse.

Paimta ir sunaudota vandens 2009 m.

Pagal pateiktą Aplinkos apsaugos agentūros lentelę, galima matyti, kiek vandens sunaudota Tauragės apskrityje.

(Pirmi skaičiai, rodo kiek vandens paimta, antri, kiek iš jo požeminio, treti - kiek vandens sunaudota, ketvirti - kiek iš jo buvo požeminis):

Tauragės apskritis 3019,0 3019,0 2464,0 2464,0

Jurbarko r. sav. 1097,0 1097,0 817,0 817,0

Pagėgių r. sav. 398,0 398,0 335,0 335,0

Šilalės r. sav. 655,0 655,0 478,0 478,0

Tauragės r. sav. 869,0 869,0 834,0 834,0

Vandens sunaudojimas pagal reikmes 2009 m.

Daugiausia – 96 procentai – vandens šalyje suvartota energetikos reikmėms. Ne energetikos reikmėms 2009 m. vandens suvartota 205 mln. m3, pramonės – 17,6, ūkio ir buities – 43,8, žemės ūkio – 0,7, žuvininkystės – 35,9 procento, kitoms reikmėms – 2 procentai.

Tauragės apskrityje, pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, daugiausia vandens sunaudojama ūkio ir buities reikmėms 2188,0 tūkst. m3.

(Pirmi skaičiai rodo, kiek sunaudota vandens pramonės reikmėms, antri - ūkio ir buities reikmėms, treti - energetikos reikmėms, ketvirti - žemės ūkio reikmėms, penkti - žuvininkystės reikmėms, šešti - kitoms reikmėms).

Tauragės apskritis 211,0 2188,0 9,0 21,0 0,0 35,0

Jurbarko r. sav. 4,0 775,0 0,0 7,0 0,0 31,0 4

Pagėgių sav. 180,0 149,0 6,0 0,0 0,0 0,0

Šilalės r. sav. 14,0 450,0 0,0 14,0 0,0 0,0

Tauragės r. sav. 13,0 814,0 3,0 0,0 0,0 4,0

2009 m. išleista nuotekų

2009 m. šalyje į paviršinius vandenis išleista 5358,4 mln. m³ ūkio, buities ir gamybos nuotekų, iš jų 5188,7 mln. m³ nuotekų, kurių nereikia valyti. Iš 169,7 mln. m³ reikalingų valyti nuotekų – 15,3 mln. m3 mažiau nei praėjusiais metais – 2009 m. iki didžiausios leistinos taršos (DLT) normų šalyje išvalyta 88,9 procento (2008 m. – 72,4%) nuotekų.

Didžiausia susidariusių užterštų nuotekų dalis – 99,7 procento iki DLT normų – buvo išvalyta Marijampolės apskrityje, kiek mažesnė – Alytaus (99,2%), Vilniaus (98,6%), Klaipėdos (98,1%), Tauragės (96,4%), Kauno (95,2%), Panevėžio (84,7%), Utenos (74,4%) ir Telšių (73,5%) apskrityse, o mažiausia – Šiaulių (23,9%) apskrityje.

Aplinkos apsaugos agentūros lentelėje pirmi skaičiai rodo, kiek tūkst. m3 per metus buvo ūkio, buities ir gamybos nuotekų, išleistų į paviršinius vandenis iš viso, antri - kiek nereikalingų valyti, treti - išvalytų iki DLT normų, ketvirti - nepakankamai išvalytų, penkti - užterštų (be valymo).

Tauragės apskritis 2841,0 0,0 2739,0 55,0 47,0

Jurbarko r. sav. 653,0 0,0 651,0 2,0 0,0

Pagėgių sav. 317,0 0,0 235,0 35,0 47,0

Šilalės r. sav. 415,0 0,0 401,0 14,0 0,0

Tauragės r. sav. 1456,0 0,0 1452,0 4,0 0,0

APLINKOS ORAS

2009 m. šalies stacionariuose taršos šaltiniuose susidarė 432,9 tūkst. t teršalų. Didžiausią išmestų (64,5 tūkst. t) teršalų dalį – 94,5 procento, arba 61 tūkst. t – sudarė skystos ir dujinės medžiagos. Iš skystųjų ir dujinių teršalų didžiausią kiekį sudarė anglies monoksidas – 27,9, sieros dvideginis – 27,2, lakūs organiniai junginiai – 26,9, azoto oksidai – 16,1 procento.

Pagrindiniai teršalų išmetimo šaltiniai išlieka didžiuosiuose miestuose bei pramonės centruose (Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje). Pagal teršalų emisiją į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Telšių apskritis lenkia visas apskritis Lietuvoje. 2009 m. bendras išmetamų medžiagų kiekis Telšių apskrityje buvo 27 364,9 t – tai sudarė 42,4 procento viso šalyje iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekio. 2009 m. Telšių apskrityje buvo išmesti ir didžiausi Lietuvoje dujinių bei skystųjų teršalų kiekiai (26 778,6 t), iš jų sieros dioksido – 10 961,4 t (Kauno apskrityje – 2208,4, Vilniaus – 1912,7 t). Taigi ir pagal išmestus sieros dioksido ir azoto oksidų kiekius ploto vienetui (1 km2) 2009 m. blogiausia padėtis Lietuvoje, kaip ir ankstesniais metais, išliko Telšių apskrityje. Tai lėmė Mažeikiuose veikianti AB „Orlen Lietuva“

Teršalų išmetimas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2009 m.