jurbarkiskis.lt

Ar savivaldybės administracijos direktoriaus patyčioms yra riba?

Penktadienis, 10 Gruodis 2010 12:32

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARYS JONAS REKEŠIUS

Jurbarkas, 2010 m. gruodžio 5 d.

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariams

AR SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS PATYČIOMS YRA RIBA?

Skaitau ir savo akimis netikiu, tai ką matau parašytą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Dauros Giedraitienės straipsnyje „Dėl diskusijų apie paminklo V. Grybui perkėlimą“ rajono laikraštyje „Šviesa“. “Šiuo metu parengtas paveldosaugos reikalavimus atitinkantis paminklo perkėlimo projektas, numatantis saugią perkėlimo darbų eigą“.

Toliau dar gražiau: „ Paminklo perkėlimo klausimu, be komisijos sprendimų, mums įdomus ir visuomenės požiūris“. Nežinau nei tos garbios komisijos, nusprendusios nugriauti V. Grybo paminklą, sudėties, nei griovimo motyvų, nes apie tai iki šiol niekur viešai kalbėta nebuvo, bet atsakymą kaip paisoma visuomenės nuomonės gavau savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Bučinsko interviu kitam rajono laikraščiui „Mūsų laikas“: „Dar noriu iškelti V. Grybo skulptūrą nuo Vasilčikovo dvaro pamatų ir parnešti į namus, į muziejaus teritoriją. Viskas suderinta, bet užsitęsė konkursai. Bus tikrai perkeltas. Tai tik laiko klausimas.“  Nežinau, ar galima įžūliau pasityčioti iš visuomenės, kai jos nuomonės klausima tada kai sprendimai jau priimti. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos istorijos ir valstybingumo paminklai buvo griaunami „darbo žmonių prašymu“. Kas dabar „darbo žmonių“ rolėje? J. Bučinskui pavaldūs kinkadrebiai administracijos darbuotojai, ar jo partiečiai-konservatoriai?

Šiurpu. Sumano, koks iš miškų išėjęs J. Bučinskas, kad paminklas V. Grybui jam nepatinka ir paminklo nebėr. Toliau, dar gražiau. Pasirodo, V. Grybo paminklas trukdo, kaip rašo D. Giedraitienė „patriotiškai auklėjant vaikus ir jaunimą- jie turi akivaizdžiai matyti čia buvus rūmus“, nes esą paminklas stovi ant Vasilčikovo dvaro pamatų. Čia, man rašant jau visiškai nusvyra rankos. Mėginu suvokti kaip Vasilčikovo dvaro pamatai patriotiškai auklės vaikus ir jaunimą, ir nei juoktis, nei verkti nuo tokių atsakingos už kultūrą valdininkės įžvalgų.

Šioje vietoje turiu priminti elementarias  istorijos žinias. 1795 m.  Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę okupavusi Rusijos imperija po 1795 m. jungtinės Lenkijos-Lietuvos valstybės pasidalinimo, siekė iš lietuvių atminties ištrinti savos valstybės idėją. Lietuvoje buvo konfiskuoti 1794 dvarai, kurie buvo atiduoti kolonistams iš Rusijos. Vien į Kauno ir Seinų gubernijas buvo atkeldinta 7 tūkst. rusų kolonistų, uždraustas pats Lietuvos vardas, uždrausta lietuviška spauda ir kalba, o buvusios Lietuvos valstybės žemės vadinamos Šiaurės vakarų kraštu,. Šiame istoriniame kontekste sunku suvokti, Kultūros skyriaus vedėjos D. Giedraitienės išvedžiojimus, kaip kolonisto Vasilčikovo dvaro istorija pasitarnaus patriotiškai auklėjant vaikus ir jaunimą. Dabar jau tikrai nesu tikras, ar  jaunimui prie Vasilčikovo dvaro pamatų gidai aiškins su istorija susipykusios kultūros skyriaus vedėjos vizijas, ar Lietuvos okupacijos ir kolonizacijos istoriją. Taip motyvuojamas siekis nugriauti V. Grybo paminklą, nes jis trukdo įžvelgti kolonisto Vasilčikovo dvaro pamatus, dvaro iš kurio sklido rusifikacija, kova prieš katalikų tikėjimą ir lietuvišką žodį. Pradžia jau padaryta. Jurbarko krašto muziejaus ekspozicijoje puikuojasi kolonisto Vasilčikovo šeimos muliažas, o gal  jaunimą, pagal D. Giedraitienę,  „patriotiškai“ dar labiau auklėtų ir Platono Zubovo – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės duobkasio atvaizdas, kuriam pirmajam Jakaterina II padovanojo Rusijos užgrobtą Jurbarko karališkąjį dvarą. Dar kiek pasistengus rajono „kultūros“ veikėjams, atsirastų vieta ir Muravjovui –Korikui. Tada jaunimo „patriotinis“ auklėjimas priverstų pačią Jakateriną II karste apsiversti iš pasitenkinimo, kad jos Lietuvos kolonizacijos politika nenuėjo veltui, nes pagimdė tokius Lietuvos kultūros priešus.

Viliuosi, kad rajono savivaldybės taryba sustabdys, sveiku protu nesuvokiamą, savivaldybės administracijos direktoriaus J. Bučinsko sumanymą – paniekinti skulptoriaus V. Grybo atminimą. Ar nugriautas V. Grybo paminklas būtų Jurbarko valdžios degradacijos paskutinė riba, bolševikiniu naikinimo kvapu dvelkianti valdžios didybės tuštybė, priklauso tik nuo mūsų jurbarkiečių. Negalime leisti, kad bemoksliai valdininkai pasityčiotų iš visuomenės ir paniekintų didį menininką, padovanojusi  Jurbarkui  Vytauto Didžiojo paminklą.

Humanitarinių mokslų daktaras

Jonas Rekešius