Išrinkta nauja Tauragės krašto skautijos seniūnė

Penktadienis, 25 Kovas 2011 10:37

Lietuvos skautijos Tauragės krašto skautų vadovų ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime išrinkta nauja krašto seniūnė Aušra Borkertienė – Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos Martyno Jankaus draugovės vadovė, Jurbarko savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narė.

Su A. Borkertiene kalbamės apie skautijos veiklą ir skautavimo vietą jos gyvenime.

Kas kiek laiko krašto skautijoje keičiasi seniūnai?

Seniūnai renkami kas du metus ir gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas. Pakeičiau seniūnę smalininkietę Jolitą Kuzmienę, kuri išbuvo maksimalų laiką.

Kaip vertinate buvusios seniūnės darbą?

Garbė būti po jos Jolita labai atsakinga, pareiginga, žingeidi, mėgstanti keliauti. Turi savo nuomonę, drąsiai ir argumentuotai ją gina. Šių savybių reikia atstovaujant savo kraštą Lietuvos skautijos renginiuose, diskusijose, projektinėje veikloje ir pan.

Kaip vyksta seniūno rinkimai?

J. Kuzmienė po savo ataskaitinės kalbos paminėjo, kad vietoj savęs nori matyti mane, tai visi ir taip ir nubalsavo.

Vadovai seniai aptarinėjo mano kandidatūrą, bet aš visada priešinausi dėl didelio užimtumo.

Nuo kada pradėjote skautauti? Trumpa Jūsų skautystės istorija.

Apie skautišką veiklą išgirdau po nepriklausomybės paskelbimo. Tuo metu skautai būrėsi tik didmiesčiuose. Aš domėjausi jų veikla ir galvodavau, „kur tie vartai, pro kuriuos galima pas juos patekti? "Dirbdama pradinių klasių mokytoja, užsiimdavau panašia veikla.

Į Jurbarką skautiškas idėjas atvežė Birutė Laurinaitytė-Pauliukienė, ji įkūrė draugovę A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Vėliau įsikūrė draugovės Šilalėje, Smalininkuose, Eržvilke, Viešvilėje, dar vėliau Sudarge ir Lukšiuose. Minint skautų atkūrimo 15-as metines, Birutė pakvietė prisijungti, todėl ilgai negalvodama, prisijungiau su visais savo pirmokais. Tai buvo beveik prieš 10 metų. Daugelis tų vaikų skautauja iki šiol. Gana aktyviai įsujungiau į skautišką veiklą, buvau Lietuvos skautijos Mokymų skyriaus vedėja, dabar esu to skyriaus nare.

Jūsų kaklą dabar puošia žalias kaklaraištis, o apie rugiagėlių spalvos negalvojate?

Turiu paskautininko laipsnį, artimiausiu metu norėčiau gauti skautininko. Apie rugiagėles svarsčiau giliai ir tyliai. Ir tebesvarstau... (Rugiagėlių spalvos kaklaraiščius gauna vyresniosios skautės, aut. past.)

Skautai turi daug šūkių, skanduočių, gražių tikslų, galbūt išskirtumėte vieną iš jų, kaip savo gyvenimo kredo.

„Pramoga su tikslu!" Dievinu prasmingą veiklą. Tikra teisybė – kiekviena skautiška veikla turi labai aiškią ir didelę prasmę. Kartais pritrūksta jėgų ir laiko, bet kai pamatai didelį būrį laimingų vaikų ir spindinčias jų akis, - atperka viską.

Skautaudami vaikai patiria labai daug džiaugsmo, jie tobulėja socialiai, fiziškai, dvasiškai, intelektuliai, kūrybiškai. Kiekvienas randa sau mielą veiklą, nes pasirinkimas išties didelis. Na, čia nepapasakojama. Reikėtų pabūti renginiuose ir pačiam tai patirti.

Kiek apytiksliai narių vienija Tauragės krašto skautija?

Tauragės krašte yra daugiau nei 300 skautų. Džiugu, kad Jurbarko mieste visos mokyklos turi skautų draugoves, kurios tarp savęs labai bendrauja, organizuoja bendrus renginius.

Domina tendencijos: skautų daugėja ar mažėja, daugiau skautauja mergaitės ar berniukai?

Skautų skaičius nuolat kinta, bet nežymiai. Paskutiniu metu jis beveik nesikeičia, nes neįsikūrė nė viena nauja draugovė. Deje, skautaujančių daugiau yra mergaičių, nors pirmieji istorijoje skautai buvo tik berniukai.

Skautavimas Jums yra pomėgis ar gyvenimo būdas?

Skautavimas – vienareikšmiškai gyvenimo būdas. Drąsiai galiu sakyti, kad buvau skautė nuo vaikystės, tik tada dar to nežinojau.

Kaip ir minėjau, skautiška veikla yra įvairiapusė, todėl sunku būti rasti visapusiškai tikrą skautą. Mano stipriosios pusės: meilė gamtai, išgyvenimas gamtoje, aktyvi, projektinė veikla, bendravimas su įvairaus amžiaus žmonėmis, organizuotumas ir matymas to, ko dar niekas nemato (turiu tokį įdomų planavimą, kuris kitus paperka, moku įtikinti, kad sugalvojau gerai).

Kokie artimiausi darbai laukia krašto seniūnės.

Labai atsiprašiau vadovų, kad su savo darbais startuosiu šiek tiek vėliau, nes turiu susidėliojusi prioritetus. Šiuo metu man svarbiausia pabaigti gidų kursus (parašyti maršrutą ir jį apsiginti). Mano maršruto tema „Meilės istorijos Jurbarko krašto pilyse ir dvaruose". Noras būti gide ir pačios susigalvota tema gal dar šiek tiek pasako apie mano pomėgius, temperamentą ir pan.

O kaip seniūnės darbai: kandidatų į patyrusius skautus mokymai, dalyvausim Jurbarko miesto teisių suteikimo šventėje, taip pat laukia skautiškos vasaros renginiai

Kur būtų galima kreiptis, norint prisijungti į skautijos brolių ir sesių šeimą?

Galima kreiptis į mane, kaip seniūnę arba į savo mokyklos draugovės vadovą. Jei mokykloje nėra skautų draugovės, reikia užsispirti, kad ji ten atsirastų . Galima skautauti ir ne savo mokyklos draugovėje.

Labai kviečiu prisijungti prie mūsų. Laukiame visų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, pomėgių ar pažiūrų. Jei esate aktyvūs, mylite gamtą, mėgstate bendrauti, turite idėjų ir ieškote bandraminčių, ateikite - jūsų vieta tarp mūsų!