jurbarkiskis.lt

Atsakymas į dienraščio „Lietuvos rytas“ publikaciją „Lietuviai įrodė danui: skolini – esi kvailys“

Penktadienis, 25 Kovas 2011 21:50

Šios istorijos pradžia reikia laikyti 2008-uosis, kai Veliuonos seniūnas Mindaugas Šlepševičius, Johnas Baymleris Nilssonas (užsakovai) ir Aušra Urbonavičienė (autorius) pasirašė autorinę sutartį, pagal kurią „autorius įsipareigoja atlikti Veliuonos miestelio centro – Vytauto aikštės bei Veliuonos seniūnijos administracinio pastato aplinkos sutvarkymo projektą", įvertintą 10 tūkst. litų. Būtent dėl šių pinigų ir užvirė aistros. Liepos ir lapkričio tarybos posėdžiuose buvo teikti svarstyti projektai, juose prašoma pervesti Johnui Baymleriui Nilssonui seniūnijai paskolintus 10 tūkst. Lt, kuriais, buvo apmokėtas parengtas projektas, taryba, nesant juridinio pagrindo, projektams nepritarė.

Žinia apie 10 tūkstančių litų „skolą" J. Nilssonui pasklido ne tik rajono spaudoje, bet ir po šalies informavimo priemones, buvo skelbta informacija išklausius tik vieną pusę ir tinkamai neįsigilinus į situaciją.

Kovo 24-ąją rajono meras Ričardas Juška surengė spaudos konferenciją, kurioje pateikė atsakymą „Lietuvos ryte" kovo 7-ąją pasirodžiusiam Arūno Dumalako straipsniui „Lietuviai įrodė danui: skolini – esi kvailys“, taip kartu supažindindamas gyventojus su tikrąja pinigų „skolinimo“ situacija:

ATSAKYMAS Į DIENRAŠČIO „LIETUVOS RYTAS“ PUBLIKACIJĄ „LIETUVIAI ĮRODĖ DANUI: SKOLINI – ESI KVAILYS“

Kovo 7 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas Arūno Dumalako straipsnis „Lietuviai įrodė danui: skolini – esi kvailys“, kuriame Jurbarko rajono savivaldybė kaltinama, jog pasiskolinusi iš Veliuonoje gyvenančio Danijos piliečio Johno Baymlerio Nilssono dešimt tūkstančių litų, jam negrąžina šios skolos. Be galo keista, kad solidaus respublikinio dienraščio korespondentas, prieš viešai skelbdamas tokius kaltinimus, nematė reikalo bent telefonu susisiekti su Jurbarko rajono savivaldybės meru, kurio pavardė minima straipsnyje, ar kitu savivaldybės atstovu ir išsiaiškinti savivaldybės požiūrį į šią situaciją.

O situacija iš tiesų keista ir įdomi: 2008 m. lapkričio 24 d. Veliuonos seniūnija, atstovaujama seniūno Mindaugo Šlepševičiaus, ir Johnas Baymleris Nilssonas, toliau sutartyje vadinamas Užsakovu, bei autorė kraštovaizdžio dizainerė Aušra Urbonavičienė sudarė Autorinę sutartį, kuria autorė įsipareigojo atlikti Veliuonos miestelio centro – Vytauto aikštės bei Veliuonos seniūnijos administracinio pastato aplinkos sutvarkymo projektą, o Užsakovas – dalimis sumokėti už aplinkos sutvarkymo projektą 10 000 Lt. Kitokių įsipareigojimų sutartyje nenumatyta. Nenumatyta net, kad pinigai suteikiami kaip paskola ir kad juos reikės grąžinti. Jurbarko rajono savivaldybės biudžete lėšos šiems projektavimo darbams nebuvo numatytos, todėl Veliuonos seniūnija (Autorinėje sutartyje – užsakovas) užsakyti tokių darbų ir įsipareigoti apmokėti už juos,  nesant skirtam finansavimui pagal Tarybos sprendimą, neturėjo jokios teisės. Taip pat Veliuonos seniūnijos seniūnas nesikreipė į rajono savivaldybės Tarybą su prašymu skirti lėšų, nors 2008 metų ketvirtą ketvirtį rajono Taryba perskirstė 188 000 Lt pagal gautus įvairius prašymus.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, o ne Veliuonos seniūnui užsakius, 2009 m. pradžioje buvo atlikta Jurbarko rajono kaimiškų teritorijų diversifikavimo galimybių studija bei parengtas Veliuonos miestelio kompleksinio sutvarkymo investicinis projektas, o 2009 m. birželio 3 d. Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikta paraiška projekto „Veliuonos miestelio kompleksinis sutvarkymas“ finansavimui gauti. Šiam projektui įgyvendinti Jurbarko rajono savivaldybės administracija organizavo Veliuonos miestelio bendruomeninės infrastruktūros ir seniūnijos pastato renovacijos techninių projektų rengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą ir sudarė sutartį su mažiausią kainą (17 493 Lt) pasiūliusia įmone – UAB „Miestprojektas“, kuri ir parengė techninius projektus, už kuriuos apmokėta ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto (16181,02 Lt) bei Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto lėšomis (1311,98 Lt). Seniūnui nereikėjo tarpininkauti skolinantis 10 000 Lt  pažeidžiant viešųjų pirkimų, Vietos savivaldos, biudžeto sandaros įstatymus ir be rajono Tarybos sprendimo  (nepateiktas net prašymas rajono Tarybai skirti lėšų) pasirašyti Autorinę sutartį. Techniniam projektui rengti Autorinės sutarties pagal įstatymus sudaryti negalima.

Straipsnio teiginys „A. Urbonavičienė parengė projektinį pasiūlymą, ir Veliuonai iš ES nubyrėjo milijonas litų“ ne tik kad neatitinka tikrovės, bet yra akivaizdi netiesa: kai kraštovaizdžio dizainerės Aušros Urbonavičienės parengtą Veliuonos miestelio centro – Vytauto aikštės bei Veliuonos seniūnijos administracinio pastato aplinkos sutvarkymo projekto pasiūlymą (nors Autorinėje sutartyje buvo kalbama apie projekto parengimą) seniūnas pateikė savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui, paaiškėjo, jog šis kūrinys yra niekinis – pasirodo, autorė neturi atestato, leidžiančio projektuoti tokios paskirties objektų. Vietoje sutartyje numatyto parengti aplinkos sutvarkymo projekto buvo parengtas tik projektinis pasiūlymas. Nėra patvirtinančių dokumentų, kad pinigai (10 000 Lt) buvo sumokėti. Savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybai jie taip pat nebuvo pateikti, nepateikti ir savivaldybės vadovams iki šios dienos, kad būtų galima klausimą svarstyti ir priimti sprendimą.

Gaila ir dėl to, kad straipsnio autorius, smerkdamas valdininkus už „kiaulės akis“, nerado laiko pasidomėti teisės aktais, kurie Lietuvos Respublikoje (ne Danijoje) nustato savivaldybių skolinimosi tvarką. Taigi, Vietos savivaldos įstatymas numato, kad sprendimus dėl paskolų ėmimo išimtinai gali priimti tik savivaldybės Taryba, laikydamasi nustatytų skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadą. Veliuonos seniūnas M. Šlepševičius, būdamas valstybės tarnautoju, privalo tai žinoti ir vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. Žinoma, ponas J. B. Nilssonas geriau žino Danijoje esančią tvarką, bet smarkiai abejotina, kad šios šalies valdžios institucijos skolinasi lėšas iš privačių asmenų, sandorį patvirtindamos rankos paspaudimu.

2010 m. liepos 29 d. meras supažindino Tarybos narius su  Isabelos ir Johno Nilssonų  Tarybai adresuotu prašymu grąžinti Veliuonos seniūnijai pinigus  už miestelio centro viešųjų plotų sutvarkymo projektą. Savivaldybės administracijos Vidaus audito skyrius atliko tyrimą, kurioje seniūno užsakyta sutartis traktuojama kaip savavališkas veiksmas, nesivadovaujant Viešųjų pirkimų įstatymu. Firma, atlikusi darbus, neturėjo tam net licencijos. Už sutartyje numatytus  darbus sumokėjo privatus asmuo. Biudžetui žala nepadaryta. Juridiškai Taryba negali grąžinti Isabelai ir Johnui Nilssonams sumokėtų pinigų, nes savivaldybės dalyvavimo toje sutartyje nėra. Dėl pinigų išsiieškojimo jie galėtų kreiptis į teismą. Tokiai Vidaus audito išvadai pritarė rajono Tarybos nariai.

2010 m. lapkričio 18 d. meras supažindino Tarybos narius su frakcijų prašymu įtraukti į  posėdžio darbotvarkę klausimą „Dėl 2010 m. numatomų gauti viršplaninių pajamų skyrimo“, parengtą atsižvelgiant į Johno Baymlerio Nilssono pakartotinį prašymą Tarybai. Balsų dauguma klausimas į posėdžio darbotvarkę  nebuvo įtrauktas.

Šiuo atveju ponas J. B. Nilssonas buvo apgautas ne sandorio sudarymo metu buvusios ar esamos rajono valdžios, o tuo labiau rajono savivaldybės mero Ričardo Juškos, kuris 2008 metais savivaldybėje nedirbo, bet Veliuonos seniūnijos seniūno Mindaugo Šlepševičiaus, kuris neturėdamas tam jokios teisės skolinosi iš gerbiamo Danijos piliečio pinigus (nors, kaip buvo minėta, Autorinėje sutartyje nėra nė žodžio apie jokią paskolą ir jos grąžinimą), tuo labiau kad jo pinigai paleisti vėjais – apmokėta už niekinį projekto pasiūlymą. Nors minėta, kad dokumentų patvirtinančių, jog visi pinigai sumokėti, nėra. Todėl seniūnas turi pats išspręsti savo susikurtą problemą, o ne tikėtis, kad jo savavališkų veiksmų pasekmės bus kompensuojamos iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigų.

Jurbarko rajono savivaldybės meras                        Ričardas Juška