jurbarkiskis.lt

Fotografuokime Jurbarko krašto karinio paveldo objektus

Ketvirtadienis, 12 Gegužė 2011 13:45

Lietuvos kultūrinio paveldo kontekste kariniam paveldui neretai tenka našlaičio vaidmuo arba jis lieka užmirštas. Vos keletas karinių objektų yra paversti muziejais ar pritaikyti kitokioms veikloms. O daugelis jų griūna apleisti laukuose, miškuose ir miestuose. Ar gali kariniai objektai būti įdomūs, paslaptingi ir pritraukiantys dėmesį?

Daugelis esame juos ne kartą matę: Girulių baterijos įtvirtinimai „Memel-Nord“, Kauno fortai, po Lietuvos kaimus, miestelius, laukus ir miškus išsimėtę Molotovo linijos įtvirtinimai, Plokštynės raketinė bazė Plateliuose ir daugelis kitų. Fortifikacinių objektų yra ir Jurbarko apylinkėse: šalia miesto eina žymioji Molotovo linija, susidedanti iš daugybės betoninių įtvirtinimų, kurie, gausiai apginkluoti, turėjo ginti tuometinę Tarybų Sąjungos sieną.

Ar kada susimąstėte apie šiuos objektus giliau: kokia jų istorija, kokia buvo jų paskirtis? Ką teko patirti juose įsikūrusiems kariams? Kokia ateitis laukia šių įtvirtinimų? Norint atkreipti visuomenės dėmesį, šiuo metu organizuojamas fotografijų konkursas apie Lietuvos karinį paveldą. Šis fotokonkursas apsiriboja dviejų paskutinių šimtmečių kariniu paveldu. Taigi, visi karinės istorijos entuziastai ir mėgstantieji fotografuoti kviečiami įamžinti savo gimtojo miesto ir jo apylinkių fortifikacinius objektus.

Geriausios nuotraukos pateks į fotografijų parodą, kuri bus rengiama autentiškoje aplinkoje - viename iš Giruliuose esančių įtvirtinimų, liaudyje vadinamuose Juodąja tvirtove. Tai Antrojo pasaulinio karo metu statyti vokiečių gynybiniai įtvirtinimai, skirti Klaipėdos uosto ir pakrančių apsaugai, tuomet vadinti pakrantės apsaugos artilerijos baterija „Memel - Nord“ ( „Klaipėda - šiaurė“) Viename iš šių įtvirtinimų, esančių po kopa ir bus rengiama paroda - eksponuojamos geriausios 30 Jūsų visų išrinktų nuotraukų. Fotokonkursas jau yra prasidėjęs ir vyks iki 2011 m. gegužės 31 d., o nuotraukos bus eksponuojamos nuo birželio 18 d. iki rugsėjo vidurio. Trijų geriausių nuotraukų autoriai bus apdovanoti prizais, tačiau ir kiti dalyvausiantys parodoje neliks be apdovanojimų. Vienas asmuo gali siųsti ne daugiau kaip tris nuotraukas.

Atsiųstos nuotraukos bus patalpintos internetinėje galerijoje http://www.fotobure.lt/konkursas, kur už jas ir kitas nuotraukas galėsite balsuoti. Kviečiame visus, net ir nepateikusius nuotraukų, aktyviai išreikšti savo nuomonę ir balsuoti už labiausiai patikusias fotografijas.

Laukiame jūsų nuotraukų ir maloniai kviečiame apsilankyti parodos atidaryme 2011 m. birželio   18 d. „Memel – Nord“ Kukuliškių k. šalia Girulių.

Fotokonkursas yra dalinai remiamas Klaipėdos miesto savivaldybės.

Organizatoriai:

Pajūrio regioninio parko direkcija, iniciatyvinė grupė „Memel – Nord“ ir Klaipėdos fotomėgėjų klubas „Fotoburė“

Foto konkurso - parodos tema

Šio konkurso esmė ir pagrindinis tikslas supažindinti visuomenę su kariniu paveldu Lietuvoje ir pažvelgti į tai kitu kampu. Karinio paveldo Lietuvoje tikrai nemažai , tačiau apie juos visuomenė mažai težino, jie yra apleisti ir daugelis jų niekam nerūpi. Dažnai pasitaiko atvejų kai žmonės pamatę juos net nežino kas tai. Pasitaiko atvejų kad karinis paveldas yra niokojamas arba iš vis naikinamas, griaunamas. Tačiau daugelių atveju šie kariniai objektai yra įdomūs ir paslaptingi. Nemažai daliai žmonių patinka juos patyrinėti , po juos pavaikščioti , sužinoti jų istorija. Taigi kuo daugiau visuomenė apie juos žinos tuo daugiau bus karinių fortifikacinių objektų. Šitie fortifikaciniai objektai gali pritraukti didelį visuomenės susidomėjimą, net ir nešti jai nemažą naudą, ją pritaikius lankymui bei pateikus informacijos. Vienas iš tų žingsnių pristatant visuomenei karinį paveldą it yra šia rengiama foto konkursas ir paroda. Manome kad tai patrauks visuomenės dėmesį į šį karinį paveldą ir padės jį išsaugoti. Šio konkurso esmė pristatyti pastarųjų dviejų šimtmečių karinį paveldą Lietuvoje. Nes iš ties šie šimtmečiai , ypač 20 amžius Lietuvoje paliko nemažai karinio paveldo, kuris yra išsidėstęs visoje Lietuvoje. Taip pat šiuo konkursu – paroda mes pristatysime ir Girulių pakrantės apsaugos bateriją Memel-Nord , kurioje ir vyks ši paroda.

Girulių baterijos nuotraukos

Fortifikacija gyvavo Lietuvoje nuo senų laikų. Ji buvo naudojama kaip pilių statyba, gynybinių sienų aplink miestus statymas , piliakalniu įrengimas su tuometinėmis medinėmis pilimis, apsauginiai pylimai ir kt. Tačiau 17 a. Ypač pradėjo vystytis fortifikacija, ji tapo sudėtingesnė , įvairesnė masiškesnė . Taigi Lietuvoje pradėti statyti fortai ir kiti sudėtingi gynybiniai įtvirtinimai .

Kauno forto nuotraukos

19 a. Antroje pusėje buvo statomi vieni iš įžymiausių ir didžiausių įtvirtinimų tai Kauno tvirtovė su savo fortais ir kitais gynybiniais įtvirtinimais. Klaipėdoje valdant vokiečiams buvo statoma Kopgalio fortas, nes senoji Klaipėdos pilis, esanti mieste, buvo apleista ir nebetiko karinėms reikmėms. O artėjant pirmam pasauliniui karui buvo toliau stiprinama Kauno tvirtovė , tačiau ji negalėjo atsilaikyti prieš tuometinę kaizerinę kariuomenę. Ta pati kaizerinė Vokietija statė bunkerius ir kitus karinius įtvirtinimus Šiaurinėje Lietuvos dalyje kur Pirmojo pasaulinio karo buvo nusistovėjusi fronto linija. Šių karinių įtvirtinimų sistema ėjo pro ir pro dabartinį Zarasų rajoną.

Kopgalio fortas ir vokiečių įtvirtinimai Zarasuose

Pasibaigus karui, tarpukaryje Vilniuje Lenkija pradeda taip pat statyti įtvirtinimus – sandėlius amunicijai, stebėjimo postus, kareivines, atsparos punktus ir kt. karinius įtvirtinimus.

Vilniaus įtvirtinimai

Net Lietuva tarpukaryje buvo prie geležinkelio tilto prie Alytaus pastačiusi mažus atsparos punktus. Deja daugiau likusiu kariniu įtvirtinimų nebuvo pastatyta tarpukario Lietuvoje...

tilto įtvirtinimai

Tik 1939 m. Vokietijai prisijungus Klaipėdos kraštą , aplink Klaipėdą vėl imta statyti karinius įtvirtinimus : priešlėktuvines baterijas su požeminiais bunkeriais įgulai ir amunicijai, amunicijos sandėliais ir kitais kariniais objektais, pakrančių apsaugos baterijas su analogiškais įtvirtinimais. Jie tiesiogiai dalyvavo Klaipėdos gynyboje puolant sovietiniai kariuomenei.

Klaipėdos įtvirtinimai

Sovietų sąjungai 1940 okupavus Lietuvą Sovietinė karinė vadovybė nusprendė palei naujas Tarybų Sąjungos sienas statyti naują gynybinę sistemą , sudarytą iš lauko ir ilgalaikių įtvirtinimų, sutelkiant prie sienų gausias karines pajėgas. Todėl Lietuvoje palei tuometinę Lietuvos ir Vokietijos sieną , buvo nuspręsta įrenginėti šiuos įtvirtinimus, kurie turėjo apsaugoti nuo galimo Vokietijos puolimo, bei tapti atsparos punktu, kurio dėka galėtų Sovietinė kariuomenė pati vykdyti puolimą.. Tai turėjo būti ištisa ilgalaikių ugnies atsparos betoninių įtvirtinimų sistema, ginkluota įvairaus kalibro ginkluotė kuri turėjo neleisti priešui pro ją prasiveržti. Statybos prasidėjo tik 1941 pavasarį ir turėjo trukti mažiausiai dar porą metų. Miestuose ir miesteliuose, miškuose ir laukuose buvo sutelkti didžiuliai kariniai statybininkų daliniai, kurie dirbo ir gyveno šalia įtvirtinimų. Statyboms buvo pajungta ne tik sovietinė kariuomenė bet ir vietiniai žmonės, jie turėjo ruošti statybines medžiagas, pristatyti akmenis, ruošti statybvietes ir atlikti kitus darbus. Tačiau 1941 birželio 21 d. Vokietija netikėtai užpuolė Sovietų sąjunga , taip nutraukdama statybos darbus šiuose įtvirtinimo ruožuose. Sovietiniai kariai ir kitas personalas greitai atsitraukė iš statybviečių ir pasienio zonos, bandydami pasprukti nuo puolančios Vokietijos karinių dalinių. Taigi nauji įtvirtinimai taip ir liko neužbaigti, vietiniai gyventojai bandė iš statybviečių tempti, ką buvo palikę statytojai ir panaudoti savo buityje: metalai, mediena, įrankiai ir kita. Tad nebaigti betoniniai statiniai taip ir liko apleisti ir neužbaigti, be ginkluotės ir be įrangos, tik betonines sienos ir lubos, su tuščiomis pabūklų angomis. Šių betoninių įtvirtinimų išliko visoje Lietuvoje, pradedant nuo Palangos ir iki pat Alytaus, iki pat Lenkijos pasienio . Jie išsidėstę miestuose , miesteliuose ir kaimeliuose, laukuose, miškuose ir net žmonių sodybose ar kiemuose, palei buvus3 anuomet Vokietijos ir Lietuvos sieną. Šių įtvirtinimų Lietuvoje galėjo išlikti apie 200 vienetų, nors turėjo būti virš trijų tūkstančių. Gal ir gerai kad tiek jų išliko ir nebuvo spėta daugiau pastatyti , nes jei būtų vykę palei planą, tai lietuvoje būtų buvusi 50 kilometrų pločios negyvenama karinė juosta, iš kurios būtų buvusi iškelti gyventojai ir galbūt sunaikintos kitos kultūrinės istorinės bei gamtinės vertybės. Šių įtvirtinimų nemažai išliko ir aplink.... aprašyti vietovės įtvirtinimus ir jų galimą išsidėstymą.

Molotovo linijos įtvirtinimai

Žinoma, karui pasibaigus ir toliau buvo statomi įtvirtinimai, tuometinėje Tarybų Lietuvoje buvo pastatyta raketinė- šachtinė bazė Plateliuose, statomos kitos raketinės bazės su specialiais angarais bei kitais pastatais. Taip kiti kariniai objektai ir specialios slėptuves vadovybei ar civiliams.

Platelių raketinė bazė ir kitos nuotraukos

Be to po karo vykstant partizaniniam pasipriešinimui sovietiniai valdžiai , taip pat statomos įvairios slėptuvės- bunkeriai kuriose slėpėsi partizanai ir jų rėmėjai. Tai taip pat laikoma unikaliu ir svarbiu kariniu paveldu .

Partizanų bunkeriai

Taigi nors ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nebebuvo statomi nauji fortifikaciniai objektai , tačiau didžioji šių fortifikacijos objektų liko iki šių dienų. Todėl manome kad yra tikrai jų nemažai kuriuos galima ypatingai įamžinti fotografijoje ir pristatyti plačiajai auditorijai. Taip jūs ne tik prisidėsite prie karinio paveldo populiarinimo, bet turbūt ir patys patirsite smagių akimirkų ir išgyvenimų. Žinoma geriausios nuotraukos bus eksponuojamos Giruliuose esančioje pakrantės apsaugos baterijoje.

Daugiau apie karinį paveldą sužinosit pasižiūrėję šiose nuorodose. Šios informacijos dėka bus paprasčiau atrinkti karinius objektus kurie ir galės dalyvauti šiame konkurse. Bei tikimės bus patiems įdomu sužinoti apie Karinį paveldą Lietuvoje.